LTStraipsnyje nagrinėjama vieno iš aukščiausių valstybės pareigūno – maršalo, tarp daugybės savo funkcijų atsakingo ir už ceremonialo organizavimą, insignijos – maršalo lazdos – raida ir vieta valstybiniame bei dvaro ceremoniale. Aptariama jos kilmė ir išvaizda. Rekonstruojama šios insignijos įteikimo pareigūnui ceremonija Maršalo lazdos vieta ceremoniale parodoma aptariant paties maršalo vietą ir funkcijas valdovo elekcijos ir karūnacijos, dvaro, pasiuntinių priėmimo ir seimo ceremonijų metu. Tai, jog maršalas atsakingas už kiekvieno ceremonialo organizavimą, buvo patvirtinta dar 1504 m. Tačiau įvairiose ceremonijose Lietuvos maršalų vieta nusistovėjo skirtingu laiku. Tam įtakos turėjo ir 1569 m. sudaryta Liublino unija su Lenkija, pakreipusi kai kurių funkcijų raidą kita linkme, o dalį funkcijų apribojusi. Maršalo funkcijos valdovo elekcijos ir karūnacijos iškilmėse galutinai susiformavo vykstant valdovo rinkimams po Žygimanto Augusto mirties 1572 m. [...] Pasiuntinių priėmimo ceremoniale maršalų funkcijos baigė formuotis XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Lietuvos maršalai buvo atsakingi už pasiuntinių priėmimą Lietuvoje ir už Rusijos pasiuntinių priėmimą Lenkijoje (santykiai su Rusija po Liublino unijos priklausė Lietuvos pareigūnams). [...] Seimo ceremoniale Lietuvos maršalų funkcijos buvo nustatytos taip pat po Liublino unijos, XVI a. antrojoje pusėje. Jie savo pareigas eidavo seimui vykstant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, Gardine. Maršalai vadovaudavo Senato posėdžiams, organizuodavo Atstovų rūmų pasisveikinimo su valdovu ceremoniją, Atstovų rūmų delegacijų į Senatą priėmimą, seimo pabaigoje – atsisveikinimo su valdovu iškilmes.Seimui vykstant Lenkijoje jie galėjo pavaduoti Lenkijos maršalus bei vadovauti Lietuvos atstovų priėmimui seime. Lazda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalo insignija tapo XVI a. II pusėje. Didieji ir dvaro maršalai naudojo dviejų tipų lazdas. Seime – paprastas ilgas balto medžio lazdas. Iškilmių metu – juodmedžio, puoštas sidabriniais, paauksuotais apkaustais, brangakmeniais. Šios lazdos kaip simboliai išliko nepakitę per visą laikotarpį iki valstybės žlugimo 1795 m. Nesikeitė nei jų formos, nei funkcijos. Insignijos įteikimo ceremonialas susiformavo XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Ceremonija vykdavo seime, dalyvaujant valdovui. Ją sudarė iškilminga ankstesniojo maršalo arba kanclerio kalba, insignijos įteikimas, naujojo maršalo priesaika ir padėkos kalba. Ceremonijos pabaigoje naujasis maršalas bučiuodavo karaliui ranką ir pradėdavo eiti savo pareigas. Pagrindinės lazdos funkcijos buvo trys. Pirma – nešama prieš valdovą ji simbolizavo valdovui rodomą pagarbą. Nešdavo maršalas ją visada valdovui pasirodant viešumoje, pradedant karūnacija, baigiant laidotuvėmis. Jos laužymas valdovo laidotuvių metu išreiškė gedulą ir ryšių nutraukimą su mirusiuoju. Maršalo lazda atliko ir „balsų valdovės“, kaip ją vadino amžininkai, funkciją. Stuksendamas ja į grindis maršalas reguliuodavo kalbėtojus pasiuntinių audiencijos arba seimo metu – suteikdavo žodį arba tildydavo įsiaudrinusius kalbėtojus. Be to, maršalo insignija kartais atlikdavo paprastos lazdos funkciją, prireikus sudrausminti išsišokėlį arba praskinti kelią minioje. Kaip maršalo pareigybės simbolis lazda galėjo būti vaizduojama jo herbe antspauduose, portretuose, naudota pareigūno laidotuvių ceremoniale. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ceremionialas; Ceremonialas; Herbai; Insignijos; Lazda; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maršalas; Maršalo lazda; Valstybės pareigūnas; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 16th-18th centuries; Ceremonial; Coats of arms; Insignia; Marshal; Marshal's baton; Officials; The Grand Duchy of Lithuania; The baton; The marshal.
ENThis paper examines the origin, development, appearance and functions of the baton of the marshal, one of the highest officials of the Lithuanian Grand Duchy between the sixteenth and eighteenth centuries. Attention is also paid to the ceremony of its conferment and solemn speeches delivered on that occasion. The marshal's baton was not merely a piece of insignia symbolising the authority and power of the official in performing his duties, and it was not only shown in his portraits, coats of arms and seals or during his funeral, but it was also a means of carrying out his duties. From this point of view the baton had three main functions. Borne before the ruler, it symbolised the respect shown to him. By beating his baton on the floor the marshal regulated the proceedings of the sessions of the sejm and audiences, gave the floor to the speaker or quietened noise-makers. Finally, the baton could be used as an ordinary staff to make way in the crowd or to discipline the rowdy ones. To reveal the functions of the baton, the marshal's duties in the election, coronation, and burial of the sovereign, in the ceremonials of the court, the reception of envoys and in other public occasions are discussed. [From the publication]