Bishop Motiejus Valančius, catholic universalism and nationalism

LTJau nemažai turime M. Valančiaus biografijos tyrinėjimų (A. Aleknos, K. Gečio, M. Biržiškos, J. Stakausko). 1999 m. išėjo ir mūsų monografija Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Kadangi šiuose leidiniuose panaudoti gausūs publikuoti ir archyviniai šaltiniai, todėl anglų kalba publikuojamas straipsnis – savotiška biografinė esė, kur kartais nurodomos konkrečios M. Valančiaus gyvenimo ir veiklos gairės. Katalikų Bažnyčia, istorinė bajoriška lietuvių tauta su savo prestižine lenkų kalba, šios buvusios politinės tautos konkurentė rusų administracija (su Stačiatikių Bažnyčia) ir lietuvių liaudis – tai tie pagrindiniai keturi veiksniai, kurie lėmė M. Valančiaus ganytojiško darbo ir kultūrinės veiklos ypatybes. Bendraujant su rusų administracija, laikytasi Bažnyčios legalumo politikos, bet nesitaikstyta su katalikų tikėjimo persekiojimu ir stačiatikybės brukimu. M. Valančius visuomet rūpinosi universaliųjų katalikiškų vertybių harmonija su istorinės lietuvių tautos ir lietuvių liaudies kultūros vertybėmis. Tačiau išskirtinis M. Valančiaus veiklos bruožas – tai atsigręžimas į lietuvių valstiečius, siekiant be radikalaus supriešinimo su vietine luomine visuomene juos ugdyti kaip perspektyvią Bažnyčios atramą, kaip visuomenės ir svarbiausią moderniosios demokratinės lietuvių tautos dalį. Šis visuomeninis lietuvių valstiečių ugdymas reiškėsi M. Valančiaus vadovaujamu blaivybės sąjūdžiu, mokyklų steigimu, liaudies švietimu, lietuvių kalbos visuomeninių funkcijų plėtimu, istorinės, religinės moralinės literatūros, originalios beletristikos rašymu, rengimu, leidimu ir platinimu. Kai nebeliko legalių veiklos galimybių, M. Valančius pirmasis ėmėsi gana plataus slapto antivyriausybinio katalikiško ir lietuviško darbo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikiškas universalizmas; Katalikų bažnyčia; Lietuvos istorijs; Ortodoksų bažnyčia; Rusijos imperija (Russian Empire); Tautinė kultūra, tautinė kalba; Vyskupas Motiejus Valančius; Žemaitija (Samogitia); Žemaitijos diacezijos seminarija; Bishop Motiejus Valancius; Bishop Motiejus Valančius; Catholic church; Catholic universalizm; Lithuanian history; National culture; National language; Orthodox church; Russian empire; Seminary of Žemaitian diocese; Žemaitija.

ENThe biography of Valančius has been investigated quite extensively by a number of writers (Antanas Alekna, Kazimierz Gieczys, Vaclovas Biržiška, Juozapas Stakauskas, et al). In 1999 the monograph Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo was published by the author of this paper, too. In those works ample use was made of previously published and archival materials, therefore the present paper aims at presenting a kind of biographical essay only rarely touching upon concrete events in the life and activity of the Bishop. The Catholic Church, the historical Lithuanian nobility with its prestigious Polish language, the Russian administration (and the Orthodox Church) as a rival of that former Lithuanian political nation, and lastly, the Lithuanian people – these were the four principal factors, which shaped the pastoral and cultural activities of Valančius. In his dealings with the Russian administration he had to uphold the legality of the Church policy and at the same time not to reconcile with the persecution of the Catholic Church and the enforcement of the Orthodox faith. The Bishop was always concerned with promoting a harmonious relationship between universal Catholic values and the cultural values of the historic Lithuanian nation and the Lithuanian people. A distinctive feature of his activity was his attention to the Lithuanian peasantry, treated by him as a potential mainstay of the Catholic Church and as a constituent part of a modern democratic Lithuanian nation and society, without radically conflicting with the local estate society.This societal education of the Lithuanian peasantry was implemented through the temperance movement led by Valančius, through the establishment of schools, the expansion of the social function of the Lithuanian language, the preparation, publication and dissemination of historical, religious and didactic and original fiction writings. Having exhausted all legal possibilities, the Bishop engaged in clandestine widespread anti-governmental Catholic and national activities. [From the publication]