Nichtlexikographische Quellen des Wörterbuchs von Jacob Brodowski

LTStraipsnyje nagrinėjami rankraštinio Jokūbo Brodovskio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno „Lexikon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm“, parašyto Rytų Prūsijoje XVIII a. pirmoje pusėje, neleksikografiniai šaltiniai. Neleksikografinė informacija (asmenvardžių ir vietovardžių sąrašai, metų šventės, bažnytinių giesmių grupės, Biblijos knygos, Prūsijos bažnyčios ir kt.) galėtų būti laikoma vienu iš žodyno skiriamųjų bruožų. Ši informacija imta iš neleksikografinių šaltinių. Svarbiausi religinio pobūdžio neleksikografiniai šaltiniai yra 1735 m. Biblijos vertimas į lietuvių kalbą ir kuris vienas lietuviško giesmyno leidimas (greičiausiai 1732 ar 1735 metų). Nereliginio turinio šaltiniai – Prūsijos įstatymų tekstai, galbūt kalendoriai, etnografinė ir didaktinė literatūra. Nors neleksikografiniai šaltiniai naudoti gana nesistemingai, jau pats jų panaudojimo faktas rodo, kad autoriaus tikslas buvo sukurti žodyną, peržengiantį įprastinio kalbos žodyno ribas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neleksikografiniai šaltiniai; Rankraštinis Jokūbo Brodovskio žodynas; Vokiečių kalba; Žodynas; Dictionary; German; Lithuanian; Manuscript dictionary of Jokūbas Brodovskis; Nonlexicographic sources; Not lexicographical sourse.

ENThe paper explores non-lexicographical sources of the manuscript German-Lithuanian dictionary “Lexikon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm” by Jokūbas Brodovskis, compiled in Eastern Prussia in the first half of the 18th c. Non-lexicographical information (list of personal and place names, holidays, groups of church hymns, books of the Bible, Prussian churches, etc.) could be considered as one of the distinctive features of the dictionary. This information was obtained from non-lexicographical sources. The most important non-lexicographical sources of religious nature are the translation of the Bible into Lithuanian of 1735 and the issue of Lithuanian hymnal (most probably dated to 1732 or 1735). Non-religious sources include the texts of Prussian laws, maybe calendars, ethnographic and didactic literature. Although non-lexicographical sources were used rather unsystematically, the very fact of their usage shows that the author’s aim was to compile a dictionary, which transcends a typical language dictionary.