Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose

LTStraipsnio analizuojamas kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose. Analizė atskleidė požiūrių į Lietuvos kalbos politikos klausimus įvairovę pagal kalbos politikos elementus: veikėjus, objektą, priemones ir t. t. Kaip matyti iš nagrinėjimo, daugiau vyrauja vienos krypties kalbos politikos aspektų vertinimai, t. y. neigiami. Tačiau komentaruose matyti ir šiokia tokia diskusija, kurioje esama skirtingų nuomonių. Daugiausia teigiamų vertinimų buvo dėl kalbos politikos padėties. Šiam aspektui priskirtini teiginiai apie lietuvių kalbai kylančias grėsmes, kurios lemia prastėjančią kalbos būklę, o kartu kalbininkų darbo reikalingumą. Komentaruose įvardijamos tikslinės grupės, kurių kalba prasčiausia – tai jaunimas, žurnalistai, politikai. Teigiami aspektai sietini su kai kuriais kitais kalbos politikos elementais – tikslais (pritariama gryninimo poreikiui) ir rezultatais (atkūrus nepriklausomybę kalba pagerėjo). Kiti kalbos politikos elementai vertinami daugiausia neigiamai: veikėjai (kalbininkai savinasi kalbą, nesitaria su specialistais), objektai (reguliuojama šnekamoji kalba, tačiau nesulietuvinama užsienietiški pavadinimai viešumoje ir svetimvardžių rašymas), tikslai (teikiami taisymai, nes reikia pateisinti savo darbą; kuriamos taisyklės dėl taisyklių, o ne dėl paprastesnės komunikacijos), priemonės (pasenusios), sprendimų priėmimo būdai (neatsižvelgiama į vartoseną, per dažnai kaitaliojamos taisyklės ir nesusitariama tarpusavyje), rezultatai (sukeliamas jausmas, kad žmogus nemoka gimtosios kalbos, bijoma kalbėti viešai, nebelieka noro taisyti savo kalbą).Reikšminiai žodžiai: Kalbos politika; Kalbininkai; Interneto komentuotojai; Standard Lithuanian; Policy of the Lithuanian language; Linguistics; Internet comments.

ENThe paper analyses the evaluation of language policy in internet comments. The analysis reveals the diversity of opinions on Lithuanian language policy issues according to language policy elements: actors, object, measures, etc. Negative evaluations of language policy aspects prevail. However, the comments contain kind of a discussion with a variety of opinions. Most positive comments were addressed to the situation of language policy. This aspect covers the threats to the Lithuanian language, which determine the degrading condition of language and the demand for linguists. Target groups with the worst use of language – youth, journalists, politicians – are named in comments. Some other items of positive evaluation refer to the aims of language policy (a need to purify language is approved) and its results (after the restoration of independence the quality of language has improved). Other language policy elements are given more negative evaluation: actors (linguists who claim they own the language and never consult specialists), objects (an attempt is made to regulate even spoken language; however, public foreign titles and foreign names have no Lithuanian equivalents), goals (linguists make corrections simply to justify their work; rules are written for the sake of writing rather than for the sake of written communication), measures (outdated), ways of decision making (actual use is not taken into consideration, the rules are too often modified and there is no consensus), results (there is a feeling that a person does not know his mother tongue, people are afraid to speak in public, they do not want to correct their own language anymore).