Verstinių Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų pavadinimų tipai

LTStraipsnyje nagrinėjami pagrindiniai gramatiniai verstinių Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentų pavadinimų sandaros tipai; jie lyginami su lietuviškų dokumentų pavadinimais. ES teisės aktai ir kiti dokumentai pradėti versti į lietuvių kalbą nuo 1998 metų, kai Lietuva ėmė rengtis deryboms dėl narystės ES. Vertimų ypač padaugėjo nuo 2004-ųjų, Lietuvai tapus šios Sąjungos nare. Pagal sandarą skiriami trys pagrindiniai lietuviškų dokumentų pavadinimų tipai: junginiai su kilmininku; konstrukcijos su prielinksniais; konstrukcijos su bendratimi. Verstinių ES teisės aktų ir kitų dokumentų pavadinimų sandara labai priklauso nuo teksto maketavimo reikalavimų, kurie yra bendri visoms ES šalims ir kurių turi laikytis visos ES tekstus verčiančios institucijos. Pagrindiniai verstinių ES dokumentų pavadinimų sandaros tipai: junginiai su kilmininku; konstrukcijos su prielinksniais; konstrukcijos su bendratimi; konstrukcijos su padalyviu; aprašomieji pavadinimai; konstrukcijos su šalutiniu pažyminio sakiniu; konstrukcijos su veikiamuoju dalyviu. Dažniausi iš jų – konstrukcijos su prielinksniais ir konstrukcijos su veikiamuoju dalyviu. Rečiausiai verstiniuose pavadinimuose vartojami junginiai su kilmininku, konstrukcijos su bendratimi, konstrukcijos su padalyviu. ES teisės aktų ir kitų verčiamų dokumentų pavadinimuose vartojamos konstrukcijos su veikiamuoju dalyviu yra ydingos ne tik lietuvių administracinio stiliaus, bet ir terminijos kūrimo bei jos savitumo išsaugojimo atžvilgiu. Šį polinkį reikia stabdyti, nes tai gali turėti neigiamų padarinių visai lietuvių kalbos sistemai.Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos teisė; Pavadinimai; Vertimai; European Union legal acts; Titles; Translations.

ENThe paper analyses the main grammatical structures employed in translating the titles of European Union (EU) documents and compares them with the titles of Lithuanian documents. EU legal acts and other documents have been translated into Lithuanian since 1998, when Lithuania began preparing for the negotiations concerning EU membership. The volume of translations has significantly increased since 2004, when Lithuania acceded to the EU. According to the structure, three major types of Lithuanian document titles are identified: combinations with the genitive case; prepositional constructions; and infinitival constructions. The structure of the titles of translated EU legal acts and other documents is often determined by the layout requirements which are common to all EU Member States and which all institutions translating EU texts have to observe. The main structural types of the titles of translated EU documents are the following: combinations with the genitive case; prepositional constructions; infinitival constructions; gerundial constructions; descriptive titles; constructions with a subordinate attributive clause; constructions with an active participle. Prepositional and participial constructions are most frequent. Least frequent are combinations with the genitive case, infinitival and gerundial constructions. Constructions containing active participles used in the titles of translated EU legislations and other documents are inappropriate from the point of view of the Lithuanian administrative style as well as from the standpoint of terminology creation and preservation of its distinction. This tendency ought to be interrupted, because it could have a negative impact on the entire system of the Lithuanian language.