Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai

LTStraipsnyje analizuojamos VLKK patvirtintos skolinių norminimo priemonės, pristatomi nauji skolinių norminimo principai ir atnaujintas bei metodiškai sustiprintas svetimžodžių vartosenos duomenų kaupimo darbas. Straipsniu norima parodyti, kaip derinant preskriptyvinius ir deskriptyvinius metodus galima pagerinti norminamojo darbo kokybę. Straipsnio autorė prieina prie tokių išvadų: 1) poreikis sistemingai metodiškai norminti į lietuvių kalbą ateinančius naujuosius svetimžodžius per pastaruosius porą dešimtmečių išliko nė kiek nesumažėjęs. Iki šiol patvirtintos oficialios norminamosios priemonės buvo rengiamos stengiantis kuo skubiau užpildyti atsivėrusias norminimo spragas, vadovaujantis bendrinės kalbos norminimo principais ir nerašyta nuojauta apie svetimos kilmės leksikos norminimą. Joms būdingas pernelyg didelis preskriptyvumas, vartosenos nepaisymas; 2) naujuosiuose principuose juntamas reikalavimas norminamajame darbe būtinai remtis vartosenos tyrimų duomenimis, kitaip tariant, preskriptyvinį požiūrį derinti su deskriptyviniu. 3) bendrieji naujųjų skolinių norminimo principai nenumato norminimo strategijos pasirinkimo, tačiau stebint liberalėjančias VLKK nuostatas galima tikėtis, kad, kai jie bus taikomi, priimtinesnės atrodys rekomendacijos, o ne baudas užtraukiantys nutarimai. Penkta, metodiškai parengtos, grindžiamos reprezentatyviais vartosenos duomenimis skolinių norminimo rekomendacijos leistų išspręsti preskriptyvizmo ir deskriptyvizmo prieštaros problemą, būtų patrauklesnės vartotojams ir užtikrintų geresnę kodifikuotų variantų sklaidą.Reikšminiai žodžiai: Naujieji skoliniai; Standartizacija; Norminti; Naujų svetimžodžių norminimo principai; New borrowings; Standardising; Standardise; Principles of standardising new loanwords; Svetimžodis; Nauji norminimo klausimai; Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija; Svetimžodžių norminimo principai; Skolinių vartojimas; Preskriptyvinis ir deskriptyvinis metodai; Loanword; New issues in standardising; State Lithuanian Language Commission; The usage of borrowings; Prescriptive and descriptive methods.

ENThe paper sets out to examine measures which have been approved by the State Lithuanian Language Commission to standardise borrowings since 1998 (lists of unacceptable loanwords). The article also introduces principles of standardising new loanwords (adopted in 2007 ) and demonstrates the methodology of storing representative data of the usage of borrowings. The paper also gives illustrations from the new databank of loanwords used in written discourse in 1998 - 2008. It thus aims to demonstrate that the quality of standardisation could be improved by combining prescriptive and descriptive methods: to avoid being too prescriptive and promote access and dissemination of codified variants to the user. [From the publication]