Bendraties vartosena ir sintaksės normos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bendraties vartosena ir sintaksės normos
Alternative Title:
On the use and syntactic standards of the infinitive
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2000, 73, p. 68-77
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama bendraties vartosena ir labiausiai paplitusios vartosenos klaidos. Bendratis yra pirmoji pagrindinė veiksmažodžio forma, nusakanti tik veiksmą, bet nerodanti rūšies, nuosakos, laiko, skaičiaus, asmens. Bendratys, kaip ir kitos veiksmažodžių formos, gali prisijungti įvairius prieveiksmius, daugelis – ir linksnius bei prielinksnines konstrukcijas. Tranzityvinių veiksmažodžių bendratys paprastai reikalauja galininko. Tik tam tikrose konstrukcijose jos galininko nereikalauja, tačiau tokios vartosenos ribos dabar apiblukusios, todėl kyla sintaksės normų neaiškumų, svyravimų, net pažeidimų. Straipsnyje aptariami svarbesni tokios vartosenos atvejai, kaip antai: vardininko su bendratimi; kilmininko ir galininko su neiginiu ir bendratimi; kilmininko su bendratimi tikslui reikšti; naudininko su bendratimi paskirčiai reikšti; paskirties bendraties ir veiksmažodinių daiktavardžių naudininko. Visais aptartais atvejais vis sunkiau išsaugoti tradicinę bendraties vartoseną. Taip yra ir dėl kitų kalbų, ir dėl lietuvių kalbos tarmių poveikio, ir dėl daugelio gimtąsias tarmes prarandančių kalbos vartotojų įsitikinimo, kad tranzityvinio veiksmažodžio bendratis visur privalo valdyti galininką. Kartais lemia ir stilistiniai sumetimai. Autoriaus nuomone, per greitas bendraties vartosenos kitimas turi būti stabdomas, kadangi sintaksės normos buvo nustatytos atsižvelgiant į didžiumos tarmių vartoseną, todėl nevertėtų leisti normoms nuo tos gyvosios vartosenos atitrūkti.Reikšminiai žodžiai: Bendratis; Veiksmažodis; Infinitive; Verb.

ENWith the declining traditional usage patterns of the Lithuanian infinitive, recently new syntactic patterns, even though vague, fluctuating or erroneous, have evolved. Instead of the nominative+inftnitive as object of impersonal sentences long ago suggested by J. Jablonskis (e.g. Reikia šienas pjauti), the recent decades have witnessed the spread of the accusative+infmitive in the same position (e.g. Reikia šienąpjauii). Instead of the standard construction dative+infinitive of purpose (e.g. Katalogai skirti (for what purpose?) skaitytojams (Dat.) supažindinti), there has been the non-standard accusative used, e.g. Katalogai skirti supažindinti skaitytojus (Ace). Instead of the standard infinitive of purpose, used either single (e.g. Gaminį grąžino perdirbti) or together with the dative (e.g. Neužtenka vaistų ligoniams gydyti), there has been a tendency to use abstract verbal nouns in the dative (e.g. Gaminį grąžino perdirbimui; Neužtenka vaistų ligonių gydymui) observed. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Atributiniai paskirties junginiai / Laimutė Bučienė. Žmogus ir žodis. 2011, 1, p. 27-32.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20243
Updated:
2018-12-17 10:44:41
Metrics:
Views: 83    Downloads: 13
Export: