LTKalbos tvarkybai neabejotinai svarbūs spaudoje skelbiami kalbos straipsniai ir jų rekomendacijos. Ši informacija padeda palaikyti ryšį tarp kalbos tvarkytojų plačiąja prasme (kalbotyros specialistų, redaktorių, mokytojų lituanistų, stilistų, kalbos konsultantų ir pan.) ir plačiosios visuomenės. Tik paskleista informacija tampa prieinama ir panaudojama arba svarstoma, diskutuojama. Iš „Kalbos patarimų informaciniame biuletenyje“ sukauptos medžiagos galima susidaryti bendrą kalbos būklės vaizdą, o į leidinį reikia žiūrėti kaip į tam tikrą kalbos vartosenos ir kalbos tvarkybos atspindį. Straipsnyje nagrinėjama, kokiems konkretiems kalbos reiškiniams spaudoje skiriama daugiausia dėmesio, kurie vartosenai aktualūs dalykai dažniausiai svarstomi. Straipsnyje pateikiama ir aptariama 20 dažniausiai į kalbos rekomendacijas patenkančių kalbos reiškinių. Didžiausią sąrašo dalį sudaro gramatikos, ypač sintaksės, klaidos. Šiame straipsnyje nepretenduojama kalbos reiškinių nagrinėti pagal atskirus lygmenis, pateikiamas tik nedidelis leksikos klaidų pluoštas, iš kurio matyti, kad iš visų žodyno blogybių dažniausiai rekomendacijose minimos žodžių reikšmių klaidos, ypač dažnai taisoma netikusi daugiareikšmių žodžių vartosena. Ir bendrasis, ir leksikos klaidų sąrašas rodo, kad dažniausiai keliami ne nauji, dar nekodifikuoti ir šiaip problemiški ar prieštaringai vertinami kalbos reiškiniai, bet iš esmės minimos senosios, vis dar labai gajos kalbos klaidos. Kalbos rekomendacijų gausumas spaudoje dar nėra tiesioginis sėkmingo kalbos tvarkybos darbo rodiklis. Kur kas svarbiau – jų poveikis kalbos vartotojams. Reikia ieškoti būdų, kaip kalbos tvarkybos bei ugdymo darbą nuo elementarių kalbos klaidų perrašinėjimo kreipti prie sudėtingesnių ir naujesnių kalbos reiškinių nagrinėjimo.Reikšminiai žodžiai: Kalbos normos; Kalbos rekomendacijos; Standard Lithuanian; Linguistic recommendations.
ENOn the basis of 10 issues (from I to X) of the Kalbos Patarimų Informacinis Biuletenis (Information Bulletin of Linguistic Advice), the article provides a quantitative analysis of linguistic recommendations. Lists of the most common linguistic recommendations and most frequent lexical errors discussed in the press are given. The reasons why some language errors are so deeply rooted in language use are also discussed. There is also a question raised about how the activities of language standardisation and education, i.e. rewriting elementary language errors, should be directed towards the analysis of more complicated and new language phenomena. [From the publication]