Funkciniai kalbos reiškinių tipai kalbos rekomendacijose

LTStraipsnyje, analizuojant pastarųjų dešimtmečių kalbos rekomendacijas, paskelbtas kalbos kultūros leidiniuose ir periodinėje spaudoje, nagrinėjam, kaip rekomendacijų autoriai apibūdina vertinamuosius reiškinius. Išsiskiria dvejopas vertinamų reiškinių apibūdinimas – sisteminis ir funkcinis. Toks dvipusis – sisteminis ir funkcinis - žvilgsnis leidžia geriau matyti vertinamųjų reiškinių padėtį kalbos sistemoje, ryšius su kitais panašiais reiškiniais ir sudaro prielaidas nustatyti tų reiškinių vertę, orientuoja kalbos vartotojus. Funkciniai reiškinio požymiai nusakomi trejopai: pagal funkcinį tipą, vartojimo sritį ir vartojimo ypatumus. Apibūdinant reiškinius pagal jų funkcionavimo vartosenoje ypatumus, esama daugiau vietos interpretacijai, subjektyvumui. Straipsnyje analizuojama, kaip kalbos rekomendacijose apibūdinama vertinamųjų reiškinių funkcinė kokybė. Funkcinių tipų santykis su neutralia norma nusakomas keturiais atžvilgiais: laiko, kilmės, bendrinės kalbos išorės ir bendrinės kalbos vidaus skaidymosi atžvilgiais. Tas pats kalbos reiškinys gali būti apibūdinamas pagal kelis funkcinius tipus, pavyzdžiui, gali būti nauja svetimybė, verstinis stiliaus štampas, senstelėjęs šalutinis normos variantas ir pan. Funkcinių tipų ir reiškinių vertės priklausomybė aptariama pagal tai, kaip rekomendacijų autoriai nusako reiškinių vertę. Kalbos rekomendacijų bazėje reiškiniai suskirstyti į kelias grupes, kurios atitinka pagrindinius vertinimo laipsnius. Tiriama, kiek reiškinio vertė priklauso nuo funkcinių požymių: kada jie lemia, kada tik papildo sisteminių požymių lemiamą vertę.Reikšminiai žodžiai: Kalbos reiškinys; Kalbos rekomendacijos; Language phenomena; Linguistic recommendations.

ENArticle deals with functional types of language phenomena which are evaluated in linguistic recommendations and analysis of the interdependency between the functional types and the evaluation of the language phenomena. The functional types indicate the type of relationship between the phenomena under evaluation and the neutral norm of modern standard Lithuanian. The relationship is defined in terms of four parameters: time, origin, the exterior of the standard language and the interior streaming of the standard language. The first parameter defines the phenomena as either obsolete or new. In terms of origin, the phenomena can be treated as either native or borrowed (i.e. unacceptable or already accepted loan words, international words) or translations. In terms of the exterior of the standard language, the phenomena can be defined as dialectal, jargon or borderline cases; in terms of its interior streaming, the phenomena refer to either partial norm (mainly that of a functional style) or peripheral norm. It is highly important to treat the functional and systemic features of a phenomenon together, as related to one another, as well as consider the criteria of establishing the norm on whose (i.e. criteria) basis the value of the phenomenon is set. However, in some cases foreign origin of the phenomena could be the only criterion of their value (of their relationship with the codified norms of a standard language). [From the publication]