Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Vilniuje sunykimas ir nugriovimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Vilniuje sunykimas ir nugriovimas
In the Book:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas Europinės patirties kontekste : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, 2006 m. spalio 11-12 d. / sudarytojai Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2009. P. 116-124. (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos; t. 2)
Summary / Abstract:

LTVilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai buvo apgriauti ir nusiaubti 1655–1661 m. - Rusijos invazijos laikais. Iki 1655 m. Valdovų rūmuose vyko intensyvus gyvenimas ir jie galėjo priimti atvykstančius valdovus. XVII a. antrojoje pusėje valdovų iniciatyva dar buvo bandyta rūmus restauruoti. Nuo XVIII a. pradžios rūmai liko tušti ir juose kūrėsi Vilniaus miestiečiai bei bajorai. Rūmus prižiūrėjo jau Vilniaus vaivados. Lietuvos pavietų seimeliai XVIII a. nesiliovė prašę ir reikalavę, kad valdovas bent kas trejus metus gyventų Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tuo Lietuvos bajorija rodė ir didėjantį prieštaravimą AbiejųTautų Respublikos reformų šalininkų sumanymui kurti vieningą Lenkiją. Valdovų rūmai Vilniuje nyko kartu su monarchijos nusilpimu ir didikų valdžios įsigalėjimu po Abiejų Tautų Respublikos vienijimo skraiste. Vidaus suirutė, kurią paskatino besaikiai didikų interesai ir kaimyninių absoliutinių monarchijų agresyvūs veiksmai, priartino Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimą, Abiejų Tautų Respublikos valdovo pašalinimą ir jo Vilniaus rūmų sunaikinimą. Carinė Rusija, 1795 m. okupavusi Lietuvą, naikino buvusios Lietuvos valstybės ir jos sostinės įvaizdį. Caras 1799 m. per Vilniaus magistratą įsakė nugriauti istorinę Lietuvos valdovų rezidenciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai; The palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius; Valdovo rezidavimas; Valstybingumo ženklai; Okupacinė politika; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Rusijos imperija (Russian Empire).

ENThe Palace of the Grand Dukes in the Vilnius Lower Castle was damaged and devastated in the period of Russia’s invasion, from 1655 to 1661. Before 1655, the Palace of the Grand Dukes led an active life and could receive incoming Grand Dukes. In the second half of the 17th century, on the initiative of Grand Dukes, attempts were made to restore the Palace. As of the early 18th century, the Palace remained empty and accommodated urban residents and noblemen. The Palace was maintained already by Vilnius voivodes. In the 18th century, sejmiks of Lithuania’s powiats kept on requesting and demanding that a Grand Duke should live in Lithuania’s capital, Vilnius, at least every three years. In this way Lithuania’s nobility showed their growing opposition to the plan developed by supporters of the reforms of the Polish-Lithuanian Commonwealth to create a united Poland. The Palace of the Grand Dukes was languishing together with the weakening of the monarchy and the establishing of the authority of noblemen under the unifying veil of the Polish-Lithuanian Commonwealth. Internal upheaval that was caused by noblemen’s excessive interests and aggressive actions of neighbouring absolute monarchies accelerated the fall of the State of Poland and Lithuania, the deposition of the Grand Duke of the Polish-Lithuanian Commonwealth and the destruction of his Palace in Vilnius. Having occupied Lithuania in 1795, tsarist Russia was destroying the image of the former state of Lithuania and its capital. In 1799, the Tsar ordered through the Vilnius magistrate that a historic residence of the Grand Dukes of Lithuania be demolished.

ISBN:
9786099507408
ISSN:
2351-7107
Related Publications:
Nuo sunaikinimo iki atkūrimo: du Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų nebūties šimtmečiai / Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė. Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai / katalogo sudarytojai: Vydas Dolinskas, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2024. P. 64-85.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20213
Updated:
2020-03-30 08:26:11
Metrics:
Views: 42
Export: