Sūrių pavadinimų vartosena ir norma

LTStraipsnyje aptariama naujųjų skolinių, įvardijančių sūrius, vartosena, jos santykis su norma. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškuose tekstuose imta vartoti per penkiasdešimt naujaisiais skoliniais įvardijamų sūrių pavadinimų (pvz.: bri, mocarela, parmezanas, parmidžanas, pekorinas, provolonė, reblošonas, taledžas ir kt.). Pagal adaptacijos laipsnį vartosenoje juos galima skirti į dvi stambias grupes: adaptuotus ortografiškai bei morfologiškai; autentiškos rašybos. Adaptuotų variantų randasi ieškant tinkamiausios lietuviškos raiškos. Neadaptuotos rašybos variantus reikėtų vertinti kaip nesugebėjimą teisingai pacituoti, nors jie gali būti nulemti ir skolinančios kalbos rašybos variantų. Tiek adaptuoti, tiek ir neadaptuoti sūrių pavadinimai tekstuose rašomi ir didžiąja, ir mažąja raide, neadaptuoti kartais dar išskiriami grafiškai – kabutėmis, didžiosiomis raidėmis. Komunikaciniu atžvilgiu netikslingą viešosios vartosenos raiškos formų įvairovę galėjo paskatinti objektyvių priežasčių nulemtas bendrinės kalbos normų trūkumas. Šiuo metu norminamoji padėtis yra iš esmės pasikeitusi: suformuluotos ir viešai prieinamos bendros sūrių pavadinimų norminimo nuostatos: (iš vietovardžių kilę) sūrių pavadinimai adaptuojami pagal tarimą, laikomi bendriniais žodžiais ir rašomi mažąja raide; nemažos dalies vartosenoje funkcionuojančių sūrių pavadinimų norminį raiškos variantą galima rasti elektroniniuose ir spausdintuose kalbos norminamuosiuose šaltiniuose. Nors matyti ir teigiamų vartosenos poslinkių, vis dar esama komunikacinės sumaišties, nulemtos sūrių pavadinimų raiškos įvairovės.Reikšminiai žodžiai: Sūriai; Naujieji skoliniai; Cheese; New loan-words; Standart Lithuanian.

ENIn present-day Lithuanian texts there is a clearly identifiable tendency to use over 50 names for new brands of cheese. They belong to new loan-words, and their use is highly variable. According to the degree of adapting foreign names to the rules of Lithuanian, the existing variants of the names of cheeses can be divided into two groups: those adapted orthographically and morphologically and those having preserved their authentic spelling. The new loan-words referring to the names of cheeses have hardly any other means of expression. Adapted varieties emerge when searching for the most appropriate variant in Lithuanian most closely expressing the original sound form of the loan word. The discrepancies between actual usage and sources of normative language attest to the fact that a search for the best variant is bound to be complicated and is likely to face the same difficulties as the search for the best Lithuanian variant for any new loan word. Non-adapted spelling variants should be treated as a failure to quote adequately; however, they can also be the result of variable spelling in the original language or the intermediate language which has borrowed the word and transferred it further into other languages. From the communicative point of view, the variability of forms in public use might have been due to objective reasons related to the lack of standard language norms (dictionaries or consultations). Presently, the situation has radically changed: normative regulations on the use of names of cheeses have been adopted; the normative variant of a number of cheese names is available in electronic and printed sources. [From the publication]