Lietuviška ir nelietuviška sangrąža

LTStraipsnyje apžvelgiama sangrąžinių ir paprastųjų veiksmažodžių vartosena bendrinėje kalboje, kuri, veikiama tarmių ir kitų kalbų, vis dar pilna įvairių klaidų. Labai plinta nelietuviška sangrąžos raiška su įvardžiu save. Kai kitų kalbų pavyzdžiu esam priversti naujoviškai pateikti save, tai lengvai, bet be reikalo, griaudami lietuvišką raišką, puolam ir parodyti save, pristatyti save. Veikia ir sąmonės modernybės, ateinančios per vertimus, pvz.: „spėliodama susigrąžino save tarsi iš padavimo, iššaukė save tarsi dvasią ir ištvėrė save“ (R. M. Rilkė). Šitai neišvengiama, bet tai – ne naujas kurpalis. Yra ir paribio reiškinių. Nesangrąžinių formų vartojimas vietoj sangrąžinių aiškiame tautosakiniame kontekste (prausti veidelį) pavojingai plinta (kalbant apie patį veikėją – sulaužyti koją, pažymėti bilietą) ir mažina distinktyvumą. Nesiliauja sangrąžinių formų vartojimas, kai veiksmas niekaip negali krypti į veikėją (seniau – parsiduoda namas, dabar – išsiparduoda paukštiena, karvė baigia melžtis). Bet čia yra ir ne visai aiškios kilmės ir vertės dalykų (gyvenus ir kt.). Taigi senos klaidos tebegyvos, pilasi naujų. Sangrąžinių veiksmažodžių reikšmės ir vartosena labai plačiai nušviesta akademinėje tritomėje gramatikoje – čia jai skirta 24 puslapiai, tuo tarpu naujojoje vienatomėje sangrąžiniams veiksmažodžiams ypač mažai dėmesio; pagalbos praktikai, vartosenai – nė už skatiką. Visi aktualūs dalykai turėtų būti ir „Kalbos patarimuose“.Reikšminiai žodžiai: Lietuviška sangrąža; Nelietuviška sangrąža; Priešpriešos raiška; Reflexive verbs; Non-reflexive verbs.

ENUnder the influence of dialects and foreign languages, the usage of reflexive and non-reflexive verbs in the actual language use still abounds in a variety of errors. The expression of non-Lithuanian reflexive with the pronoun "save" is spreading fast. Among the most frequent examples are those containing "pateikti save", "parodyti save" and "pristatyti save", none of which are characteristic of standard Lithuanian. Non-reflexive forms replacing reflexive forms in a clearly folkloristic context (e.g. ?"prausti veidelį") are on the increase (cf. expressions referring to the experiencer or agent: "sulaužyti koją", "pažymėti bilietą") and thus the distinction of reflexive forms is reduced. However, reflexive forms are widely and unacceptably used when the action/activity cannot possibly refer to the doer of the action, e.g. "parsiduoda namas", "išsiparduoda paukštiena", "karvė baigia melžtis". The meanings and usage of reflexive forms have been widely described in the academic three-volume Grammar of the Lithuanian Language (Lietuvių kalbos gramatika, 1971, v. 2, para. 268-289, i.e. 24 pages all in all). In the new Grammar of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994 and 2006, para. 823) the use of reflexive forms has been described insufficiently. All the issues discussed above should be included into the Guidelines of Language Use (Kalbos patarimai). [From the publication]