Publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūra dabartinėje spaudoje

LTStraipsnyje nagrinėjama viena iš tipografiškai žymėtų heterogeninių formų – tiesioginė šnekamojo stiliaus kalba ir jos panaudojimas publicistinio stiliaus tekstuose. Siekiama nustatyti tiesioginėje kalboje vartojamo šnekamojo stiliaus požymius, šnekamojo ir publicistinio funkcinių stilių sandūrą dabartinėje politinėje spaudoje ir aptarti naujus spaudos kalbos polinkius. Remiantis specialiojo lyginamojo tekstyno imčių tyrimo rezultatais galima teigti, kad „Lietuvos ryto“ ir „Lietuvos žinių“ informacinio ir komentaro žanrų publicistiniame stiliuje vartojama tiesioginė šnekamojo stiliaus kalba. Kai publicistikoje pavartojama tiesioginė šnekamojo stiliaus kalba, kinta tekstų raiška, kitaip kiekybiškai pasiskirsto tiesioginės kalbos ir aplinkinio teksto leksika. Atliktas statistinis imčių tyrimas leidžia manyti, kad nagrinėtų spaudos leidinių leksinių vienetų kiekybinis pasiskirstymas daugiau priklauso ne nuo leidinio pobūdžio, o nuo stilistinės ir žanrinės imčių diferenciacijos. Analizė rodo, kad tekstynų lingvistikos metodai gali būti taikomi stilistiškai skirtingoms, tekstyno imtims nustatyti ir lingvistiniam kiekybiniam leksikos pasiskirstymui nagrinėti. Informacinio ir komentaro žanrų publicistiniame stiliuje vartojama tiesioginė šnekamojo stiliaus kalba perteikia rašytinės ir sakytinės kalbos opozicijos neutralizavimą tekste, funkcinių stilių sandūrą ir išreiškia naujus dabartinės spaudos kalbos polinkius: konversacionalumą ir polemiškumą. Spaudos tekstuose šnekamuoju stiliumi persakyta tiesioginė kalba rodo privatumo sureikšminimą, jo įtaką šiuolaikinėje visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Publicistinis stilius; Šnekamasis stilius; Spaudos kalba; Publicist style; Spoken style; Media language.

ENThe paper analyses direct speech as a typographically marked heterogenic form which is exceptionally frequent in present-day publicist style. Direct speech presented in spoken style and the surrounding text written in publicist style are investigated implementing the methodology of corpus linguistics, statistics and comparative description. The aim of investigation is to identify features of spoken style in direct speech, to determine the interaction between spoken and publicist functional varieties in present-day media language, to discuss new tendencies in the language of the press. The distribution of lexical items according to the parts of speech is analysed on the basis of a special contrastivc corpus, in the word frequency lists of four bands. The initial parts of texts are treated as statistically most representative. They help identify the quantitatively relevant and qualitatively most characteristic stylistic dispersion of lexical units. The investigation has resulted in identifying the following tendencies of present-day language of the press: functional varieties tend to interact and merge, the opposition between written and spoken language in the press is neutralised, texts are becoming heterogeneous etc. [From the publication]