Naujieji augalų pavadinimai aukštaičių tarmėje

LTStraipsnyje dėmesys skiriamas naujesniems augalų pavadinimams, tarmėje atsiradusiems prieš kelis dešimtmečius. Jų naujumą rodo tai, kad nė vieno iš čia aptariamų žodžių nerasime nei „Lietuvių kalbos žodyne“, nei „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (visi jie 1996–2006 m. per ekspedicijas yra užrašyti straipsnio autorės). Straipsnyje analizuojami ne tik kitokią šaknį nei bendrinėje kalboje turintys naujieji pavadinimai, bet ir besiskiriantys nuo vartojamų bendrinėje kalboje nedėsningais šaknies ar kamieno fonetiniais pakitimais, kirčiavimu ir specifinėmis žodžių darybos formomis. Straipsnio tikslas – pasižiūrėti, kokią įtaką gerai tarmiškai kalbantiems žmonėms daro bendrinė kalba, kas iš jos paimama, o kas atmetama. Apžvelgus aukštaičių tarmėje užrašytus naujuosius augalų pavadinimus pastebimi šie polinkiai: 1) didžioji dalis tokių pavadinimų į tarmes pateko iš bendrinės kalbos. Tai rodo kalbos reiškinių variantiškumas: greta naujųjų (perimtų iš bendrinės kalbos) pavadinimų šnektoje paprastai vartojami dar ir jų sinonimai – saviti tarmiški ar skolinti žodžiai. Pamiršę senąjį paveldėtąjį žodį informantai bando prisiminti iš knygų, spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių išmoktą ar išgirstą norminį augalo pavadinimą ir jį įvairiai iškraipo – pakeičia priesagą, kamieną ar kirčiavimą; 2) kai kurie bendrinėje kalboje vartojami pavadinimai ir tarmėse turimi jų variantai atsirado dėl kitų kalbų įtakos; 3) dalį pavadinimų (pakeitusi jų kirčiavimą ar priesagą) bendrinė kalba perėmė iš tarmių. Mokslui (istorinei gramatikai, etimologijai, etnogenezei) daug svarbesnė ir vertingesnė yra senoji paveldėtoji leksika, kurią vartoja kelios žmonių kartos.Reikšminiai žodžiai: Augalų pavadinimai; Aukštaičių tarmė; Plant names; Dialect of highlanders.

ENThe paper focuses on the analysis of new plant names collected and recorded by the author in the Dialect of Highlanders during several language expeditions in 1996-2006. The plant names in the dialect have evolved during the last decades. Their new origin has been confirmed by their absence in the Dictionary of the Lithuanian Language (Lietuvių kalbos žodynas) or the Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). The plant names are not included into the Lithuanian Dictionary of Botany (Lietuviškas botanikos žodynas, 1938) either. The paper discusses new names with roots differing from the roots used in the standard language; the paper also analyses names with irregular phonetic changes, changes in the root or stem, differing accentuation or those characterised by specific word-building. The paper aims at identifying the impact of the standard language on people speaking dialect. The overview of the recorded data of new plant names in the Dialect of Highlanders has shown that the majority of names have spread into dialects from the standard language. This can be confirmed by their variability: alongside the new names (transferred from the standard language) sub-dialects also make use of other words (dialectal or loan words). When the old inherited name is forgotten, informants attempt to remember it and thus reproduce it in a changed form containing either a different suffix or a differing stem, or a different accentuation pattern. Some variants of the plant names used in the dialect originate in other languages. Some plant names used in the standard language come from dialects. [From the publication]