Lietuvių bendrinės ir administracinės kalbos santykis

LTStraipsnyje aptariamas bendrinės kalbos ir jos atmainos – administracinės kalbos – santykis ir sąveika. Administracinės kalbos poveikis bendrinei kalbai yra tikrai didelis. Atskirti, ar reiškinys yra iš administracinės kalbos, ar iš kitų bendrinės kalbos vartojimo atmainų, ne visada lengva, o gal net ir nėra būtina, jei dėl jo taisyklingumo nekyla abejonių. Administracinė kalba artima mokslo ir informacinei kalbai, nes administracinis, mokslinis ir informacinis stilius sudaro oficialiųjų stilių grupę, kurių ypatybės yra panašios. Pavyzdžiui, abi šios kalbos atmainos negali išsiversti be veiksmažodinių daiktavardžių ir konstrukcijų su jais. Administracinė kalba yra tam tikra bendrinės kalbos atmaina, todėl ji turi atitikti ir funkcinio stiliaus, ir bendrinės kalbos normas. Jei kalbos reiškinys neteiktinas bendrinei kalbai, paprastai jis neteiktinas ir administracinei, tačiau ji turi specifinių raiškos priemonių, nebūdingų kitoms bendrinės kalboms atmainoms. Administracinės kalbos priemones galima skirstyti į bendras visai bendrinei kalbai, būdingas oficialiesiems stiliams ir specifines administracinės kalbos priemones. Administracinę kalbą nuo kitų kalbos vartojimo sričių aiškiai skiria vadinamieji kanceliarizmai, kurie yra patogus raiškos būdas tipiškoms situacijoms žymėti. Administracinės ir bendrinės kalbos sąveika dvipusė: administracinė kalba savo poreikiams pritaiko bendrinės kalbos raiškos priemones, iš jų atsirinkdama, ko jai reikia; specifinės administracinės kalbos raiškos priemonės vartojamos ir kitose bendrinės kalbos atmainose, nors kartais ir visai be reikalo.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Administracinė kalba; Kanceliarinė kalba; Standard Lithuanian; Administrative Lithuanian.

ENPaper sets out to examine the relationship and interaction between Standard Lithuanian and Administrative Lithuanian as one of its varieties. If a language phenomenon is unacceptable in the standard language (SL), it can hardly be acceptable in the administrative language (AL) either. However, the AL has its own peculiarities not common in other varieties of the SL. Linguistic means of expression in the AL can be divided into those featured throughout the SL and characteristic of official styles, and those which are confined solely to the AL. It can be generally characterized as being close to the language of science and mass media, since administrative, scientific and information style make up the group of official styles all sharing similar features. The interaction between the SL and AL can be characterized as mutual: the AL selects and adapts SL means of expression for its own purposes, whereas specific AL means of expression are used in other varieties of the SL, sometimes for no particular reason. Generally, the impact of the AL on the SL is enormous. [From the publication]