Svetimžodžiai, politika ir teisės aktai

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti socialinius svetimžodžių vartojimo klausimus. Santykis su skoliniais ir požiūris į juos kyla iš to, koks visuomenės santykis su ta tauta ir valstybe, iš kurios skoliniai eina, ir dar labiau iš to, kokia yra visuomenės socialinė ir politinė padėtis. Tai rodo visa svetimžodžių vartojimo istorija. Svetimybės lietuvių kalboje gausiai pradėjo plisti lietuvių raštijos pradžioje. Jų plitimo tada niekas nestabdė, iš raštų jos palyginti lengvai sklido ir gyvojoje kalboje. Jas kritiškai vertinti pradėta tautinio atgimimo metais. Pirmiausia jos buvo iššluotos iš bendrinės kalbos. Tokias kalbos normintojų pastangas parėmė kitų kultūros sričių veikėjai. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais kalbos švarinimo pastangos buvo apėmusios visą visuomenę ir tapusios kultūros politikos dalimi. Toji politika buvo vykdoma ir palaikoma pilietinio ugdymo ir moralinio poveikio priemonėmis. Sovietmečiu buvo laikomasi nepriklausomybės metais nusistovėjusių svetimybių vertinimo ir vartojimo principų. Pasikeitė tik tai, kad lietuvių kalbą užplūdo naujos rusų kalbos svetimybės. Jų atvirai smerkti nebuvo galima, reikėjo taisyti tyliai, diplomatiškai. Jų keitimas lietuviškais žodžiais buvo tautos savigynos priemonė. Dabar svetimybės į lietuvių kalbą ateina iš Vakarų, daugiausia iš anglų kalbos. Jos plinta beveik be pasipriešinimo, nes nėra susijusios su prievarta. Abejingai į jas žiūri ir dalis jaunesniosios kartos kalbininkų. Dabartinėmis aplinkybėmis svetimybėms tvarkyti senųjų metodų nebeužtenka, juos papildo administracinės priemonės ir valstybės teisės aktai.Reikšminiai žodžiai: Skoliniai; Bendrinė lietuvių kalba; Kalbininkai; Loan words; Standard Lithuanian; Linguistics.

ENLoan words first spread at the outset of the Lithuanian written tradition. There were no attempts to stop them; from written sources they easily spread into spoken language. Their critical evaluation was only noticed during the years of national revival. As a result, foreign words were soon ousted from the standard language. Such attempts of language purists were supported by people working in other areas of culture. During the years of Lithuania's independence between the two world wars the language purification tendency has spread into other strata of society and became part of cultural policy. The policy was implemented and maintained by educational and moral measures. During the years of Soviet power the attitude of the years of independence was preserved, and loan words were then equally unacceptable. However, a new wave of foreign words came from Russian. No one was allowed to openly denounce them; they were to be corrected secretly and quietly. The substitution of Russian loan words by Lithuanian equivalents was a form of national defence. Presently, foreign words come into Lithuanian from the West, mainly from English. They spread with hardly any opposition, since they arc not concerned with compulsion or violence. Some linguists of younger generation arc also rather indifferent to them. This specific situation requires that foreign words should not be treated in the same way. Some administrative measures have to be introduced and legal acts adopted. [From the publication]