Europietiški vaistai Lietuvos darbo rinkai: neskanūs ir netinkami?
LTEuropos Komisija pasiūlė Europos Sąjungos (ES) narėms taikyti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo (angl. flexicurity) modelį. Sis modelis siejamas su poreikiu atremti du tarpusavyje prieštaringus iššūkius, kylančius dėl sparčios technologinės kaitos ir būtinybės stiprinti ES konkurencingumą. Viena vertus, įmonės turi gebėti greitai ir mažomis sąnaudomis prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Kita vertus, kyla poreikis apsaugoti žmones, kurie dėl globalių procesų praranda darbo vietas. Europos Komisija pasiūlė bendro pobūdžio strategines gaires, o kiekviena narė turėtų įgyvendinti modelį atsižvelgdama į savo darbo rinkos specifiką. Ar verta Lietuvoje įgyvendinti šį modelį? Šį klausimą galima nagrinėti įsitraukiant į dvi diskusijas. Pirmojoje dėmesys sutelkiamas ties tuo, ką mes žinome apie darbo rinkos politikų poveikį: ar egzistuoja darbo rinkos politikos priemonės, kurios leidžia pasiekti vienareikšmiškai gerus rezultatus? Atlikus ankstesnių tyrimų apžvalgą nustatyta, kad daugelis hipotezių, kuriomis remiasi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo modelis, nėra pagrįstos nei teoriškai, nei empiriškai. Vadinasi, negalima teigti, kadES siūlomos politikos įgyvendinimas Lietuvoje duosgerų rezultatų. Pirmojoje straipsnio dalyje pristatomas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo modelis, aptariami teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai, kurie leidžia įvertinti atskirų šio modelio instrumentų poveikį darbo rinkai. Antrojoje dalyje vertinamas darbo rinkos politikos Lietuvoje rezultatyvumas ir siekiama apibrėžti svarbiausias šios politikos problemas.Reikšminiai žodžiai: Darbas; Darbo rinka; Ekonominė politika; Europos Komisija; Rinkos ekonomika; Užimtumas ES; EU; Economic policy; European Committie; European Union; Labour; Labour market; Lithuania; Market economy; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe European Commission proposed that Members of the European Union (EU) should apply the labour market flexicurity model. This model is related to the need to meet two opposite challenges arising from rapid technological changes and the necessity for strengthening EU competitiveness. On the one hand, companies should be able to quickly and at low costs adapt to a rapidly changing environment. On the other hand, the need arises to protect people who lose their jobs as a result of global processes. The European Commission proposed general strategic guidelines and each Member State should implement the model, taking into consideration the particularity of its labour market. Is it worth implementing this model in Lithuania? This question can be examined in two discussions. The first centres on our knowledge of the impact of labour market policies: Do any measures of the labour market policy that enable the achievement of unambiguously good results exist? A review of previous pieces of research showed that a large number of hypotheses on which the labour market flexicurity model is based are neither theoretically nor empirically valid. Consequently, we cannot state that the implementation of the EU-proposed policy in Lithuania will produce good results. The first part of the article introduces the labour market flexicurity model, discusses the results of theoretical and empirical research that enable evaluation of the impact of this model’s individual instruments on the labour market. The second part assesses the effectiveness of the labour market policy in Lithuania and seeks to identify key problems of this policy.
