Tradicinių liaudies medinių paminklų kopijos ir jų aktualizavimas dabarties kultūroje
LTDaugelis Lietuvos kryždirbystės tradicijos liudininkų – kryžių, koplytėlių – buvo sunaikinti arba sunyko. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradėta daryti jų kopijas, o išlikusius senuosius kryžius ar koplytėles perkelti į muziejų. Straipsnyje tyrinėjamos tokios kopijos ir jų funkcijos bei reikšmė dabartinėje kultūroje. Kryždirbystės tradicijų spontaniškas atgaivinimas Atgimimo metais tapo visuomeninio, kultūrinio, meninio ir religinio gyvenimo aktualija. Paplito naujas kryždirbystės paveldo išsaugojimo būdas – paminklų kopijos. Tokios senųjų paminklų kopijos sukuria antrininkus. Kopijos autentiškai įsilieja į peizažą, sodybą, kaimo vaizdą, perima senųjų statinių funkcijas, sąsajas su papročiais. Kopijavimui paprastai pasirenkami vertingiausi paminklai. Kai kurie statiniai kopijuoti remiantis natūroje išlikusiais fragmentais ir ikonografine medžiaga, kai kurie atkuriami iš nuotraukų. Kopijuojant siekiama tikslumo. Architektūrinės dalies kopiją įmanoma padaryti maksimaliai tikslią. Sudėtingiau atkurti skulptūrėles. Kiekviena kopija, atsiradusi buvusio tradicinio statinio vietoje, yra svarbi išsaugant ir tęsiant kryždirbystės tradicijas. Kopijų kompleksai atspindi ne tik tradicinių paminklų pavidalus – jie atkuria viso regiono būdingiausių sakralinių liaudies statinių vaizdą. Todėl tokios kopijos reikalingos kiekviename regione. Apskritai kopijų tikslas yra ne tik atkurti senuosius paminklus, gelbstint išlikusius sakralinius liaudies statinius, bet ir išsaugoti kraštovaizdžio charakterį bei regioninius kryždirbystės bruožus.Reikšminiai žodžiai: Kopijos; Kryždirbystė; Kryžius; Mediniai paminklai; Regioniniai bruožai; Tradicija; Copies; Cross; The cross crafting; The regional lineament; Tradicions; Tradition; Wooden monuments.
ENMany witnesses of the Lithuanian tradition of cross-crafting – crosses, chapels – were destroyed or decayed. Their copies have been made and the remaining old crosses or chapels have been taken to museums since the last decade of the 20th c. The paper explores these copies and their functions and significance in contemporary culture. Spontaneous revival of cross-crafting traditions in the period of National Rebirth has become a relevant issue of social, cultural, artistic and religious life. A new way of preservation of cross-crafting heritage, i.e. copies of monuments, spread. Such copies of the old monuments create counterparts. The copies get authentically absorbed in the landscape, homesteads or the picture of a village and take over the functions of the old structures as well as connections with customs. Most valuable monuments are usually selected for copying. Certain structures were copied on the basis of the fragments remaining in nature and iconographic material, while others were recreated from photographs. Precision is sought when making copies. The architectural part might be copied to the maximum precision level. It is more difficult to recreate sculptures. Each copy, which emerges in the place of a former traditional structure, is important for the preservation and continuation of cross-crafting traditions. The complexes of copies reflect not only the shapes of traditional monuments; they reproduce the picture of sacral folk structures typical of the entire region. Therefore, such copies are necessary in every region. The overall aim of copies is not only to recreate the old monuments, saving the remaining sacral folk structures, but also to preserve the character of landscape and the regional features of cross-crafting.
