Kryžių kalnas : tradicijų ir naujovių sankirtos
LTStraipsnis skirtas Kryžių kalno istorijos apžvalgai, dabar vykstančių pakitimų analizei. Atskleidžiami tradicionalistinio ir modernistinio požiūrių į Kryžių kalno aplinkos tvarkymą, įos pritaikymą didėjančiam lankytojų srautui, naujų architektūros objektų statymą skirtumai. Pabrėžiama Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito reikšmė Kryžių kalno raidai. Apžvelgus Kryžių kalno atsiradimo istoriją, teigiama, kad Kryžių kalnas iš lokalinės meditavimo vietos išaugo į pasaulinio lankymo objektą. Autoriaus nuomone, Kryžių kalnas laikytinas dvasinės kultūros objektu, meno paminklu. Tai stichinė, nereglamentuota liaudies kūryba, kurioje kaip lygiateisiai nariai stovi ir monumentalūs, meniški kūriniai, ir paprastučiai, kuklūs kryželiai. Straipsnyje teigiama, kad nors daugeliui kryžių galima prikišti neskoningumą, net kičą, bet dvasinė, dedikacinė, votyvinė jų esmė yra tos pačios vertės kaip ir meniški žymių meistrų kryžiai. Aptardamas diskusijas dėl Kryžių kalno raidos, autorius išskiria du požiūrius: tradicionalistų požiūrį, kuris atmeta kiekvieną žymesnę planinę invaziją, neigiamai vertina pranciškonų vienuolyno atsiradimą, o juo labiau numatomą moterų vienuolyno ir bažnyčios ar bažnytėlės statybą, apskritai – visus pakeitimus apie kalną teritorijoje bent dviejų kilometrų spinduliu. Antrasis požiūris – radikalus: tai Kryžių kalno aplinkos modernizavimo tendencija – sparti bažnyčios statybą, prekybos vietų, kelių įrengimą, muziejaus, užtvankos, o netolimose prieigose – ir viešbučių, kempingų statymą. Autorius pasisako už kompromisinę vidurio liniją.Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Kryžių kalnas; Kultūros paveldas; Lankymas; Piligrimystė; Raida; Tvarkymas; Culture heritage; Development; Environment; Hill of Crosses; Management; Pilgrimage; The Hill of Crosses; Visiting.
ENThe paper overviews the history of the Hill of Crosses and analyses the current changes. It reveals the differences between the traditionalist and modernist views towards the management of the environment of the Hill of Crosses, its adjustment to the increasing flow of visitors and construction of new architectural objects. The significance of the visit of Pope John Paul II for the development of the Hill of Crosses is underlined. The overview of the history of the Hill of Crosses leads to the conclusion that the Hill of Crosses grew from a local site of meditation into a world-known object. According to the author, the Hill of Crosses is considered to be an object of spiritual culture, a monument of art. It is elemental, non-regulated folk creation, which equally treats monumental, artistic works and simple, modest crosses. The paper states that although many crosses could be seen as tawdry, and even kitsch, their spiritual, dedicatory and votive essence is of the same value as the artistic crosses of outstanding craftsmen. When considering the discussions on the development of the Hill of Crosses, the author distinguishes two approaches. The first approach is traditional; it rejects every more significant planned invasion, negatively views the emergence of the Franciscan monastery as well as the planned construction of a nunnery and a church or a small church, and in general, all changes around the hill in the territory within a two kilometre radius. The second approach is radical; it is the trend of modernisation of the environment of the Hill of Crosses: rapid construction of a church, construction of the points of sale and roads, as well as a museum, a dam, and even hotels and campsites nearby. The author is in favour of the golden mean.
