Jaunatviškos draugystės romantika ir intymumas Suvalkijos ir Žemaitijos kaime (XX a. 3-9-asis dešimtmetis)

LTStraipsnyje tyrinėjama jaunimo draugystės ir intymumo raiška Suvalkijos ir Žemaitijos kaime XX a. Tikslas – atskleisti 16–21 metų amžiaus jaunimo esminius lokalinius bendravimo aspektus šiose etnografinėse srityse ir pasekti jaunimo bendravimo pokyčius 1920–1990 metais. Atlikti tyrimai rodo, kad pokario metais gimusi karta, keičiantis politinėms, ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms, rinkosi naujus romantiškos draugystės ir intymaus bendravimo būdus bei priemones. XX a. antrojoje pusėje šiems pokyčiams nemažą įtaką turėjo sovietinė ideologija ir intensyvėjanti visuomenės modernizacija. Tarpukariu abiejuose etnografiniuose regionuose jaunimo bendravimas dar gana tvirtai siejosi su tradicine, dorovines vertybes ir nuostatas saugojusia kaimo bendruomenės kultūra. Iki XX a. vidurio renkant draugystės, vėliau vedybų partnerį, lemiamas motyvas buvo merginos arba vaikino turtingumas. Pats jaunimas draugystės ryšių pagrindu dažniausiai laikė teigiamas partnerio charakterio savybes, išvaizdą, jausmus. XX a. antrojoje pusėje sovietizacijos ir intensyvėjančios modernizacijos procesai keitė jaunimo bendravimą. Šiuo laikotarpiu abiejuose etnografiniuose regionuose vedybų partnerio pasirinkimą pirmiausia lėmė ne pragmatiniai motyvai, bet jaunuolių tarpusavio jausmai; tapo įvairesnės romantinės meilės jausmus atskleidžiančios priemonės. 8–9 dešimtmetyje laisvesnis tapo intymus jaunimo bendravimas.Reikšminiai žodžiai: Intymumas; Jaunimas; Kaimas; Romantinė draugystė, intymumas; Romantiška draugystė; Suvalkija; Žemaitija (Samogitia); Intimacy; Romantic friendship; Suvalkija; Village; Youth; Žemaitija.

ENThe paper explores the expression of friendship and intimacy among young people in Sudovian and Samogitian villages in the 20th c. The aim is to reveal the key local aspects of communication of youth aged 16–21 in these ethnographic regions and overview changes in youth communication in 1920–1990. Studies show that post-war generation chose new ways and means of romantic friendship and intimacy with the change of political, economic and social life conditions. In the second half of the 20th c. these changes were significantly influenced by Soviet ideology as well as intensifying modernisation of society. During the interwar period youth communication in both ethnographic regions was rather tightly connected with the traditional rural community culture that preserved moral values and attitudes. Before the mid-20th c. wealth was the decisive motive when choosing a partner for friendship and later for marriage. A partner’s positive character traits, appearance and feelings were mainly considered by young people as the basis of friendship. The processes of Sovietisation and intensifying modernisation in the second half of the 20th c. altered youth communication. During this period in both ethnographic regions the choice of a marriage partner was primarily determined by the mutual feelings of young people, rather than pragmatic motives; the means to reveal the feelings of romantic love became more diverse. In the 1970s–1980s intimate youth relations became more liberal.