Tradicija palankesnė kunigaikštystei
LTStraipsnyje polemizuojama termino „kunigaikštystė“ keitimo į „kunigaikštiją“ klausimu. Autoriaus nuomone, keisti pradėta nepasiaiškinus, nei kokia aptariamojo termino vartosenos tradicija, nei kokią vietą naujasis pavadinimas užims analogiškų sąvokų sistemoje, nei argumentuotai įrodyta, kad naujai teikiama „kunigaikštija“ yra geresnė už „kunigaikštystę“. Pasak autoriaus, šiuo konkrečiu atveju svarbiausi yra du faktoriai: vartosenos tradicija ir sistemiškumas. Keitimo iniciatoriai nusižiūrėję į kai kurių prieškarinių istorikų vartotą kunigaikštiją, tačiau neatsižvelgę nei į vartosenos tradiciją, nei į termino vietą analogiškų terminų sistemoje. „Kunigaikštystės“ terminą straipsnio autorius „gina“ remdamasis jo dažnesniu vartojimu Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936), taip pat Sauliaus Ambrazo nuoroda, jog vedinys „kunigaikštystė“ pirmą sykį pavartotas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo 1641 m. įsakyme, taigi turintis senas vartojimo tradicijas. Spėjama, kad terminas radosi nusižiūrėjus į „karalystę“ ir lietuvių kalboje įsitvirtino su krikščioniškų apeigų maldomis, kurių tekstų ištraukos pateikiamos straipsnyje. Pabaigoje dar kartą keliamas termino keitimo klausimas pabrėžiant, kad žodžio semantiniai niuansai ne visada atitinka darybinių formantų niuansus.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kunigaikštystė; Morfologija; Rašomoji lietuvių kalba; Senoji lietuviška raštija; Terminai; Terminologija; Šnekamoji lietuvių kalba; Duchy; History; Morphology; Old Lithuanian writings; Spoken Lithuanian; Terminology; Terms; Written Lithuanian.
ENThe article debates the issue of replacing the term “kunigaikštystė” with “kunigaikštija” (both terms mean “duchy”, but their suffixes and endings differ). In the author’s opinion, the replacement began without finding out the usage tradition of the term concerned or what place the new name would occupy in the system of analogical concepts, and without reasonably proving that the newly proposed term “kunigaikštija” was better than “kunigaikštystė”. According to the author, the following two factors are the most important in this particular case: the tradition of usage and systematicity. Initiators of the replacement borrowed “kunigaikštija” which had been used by some pre-war historians; however, they considered neither the tradition of usage, nor the place of the term in the system of analogical terms. The author of the article “defends” the term “kunigaikštystė” referring to a more frequent use of it in “The History of Lithuania” edited by Adolfas Šapoka (1936) and to Saulius Ambrazas who stated that the derivative “kunigaikštystė” had been first used in the order of King of Poland and Grand Duke of Lithuania, Władysław, in 1641; consequently it has old traditions of usage. It is reasonable to assume that the term was coined using “karalystė” [kingdom] as an example and found its place in the Lithuanian language with Christian ritual prayers. Extracts of their texts are provided in the article. At the end, the issue of replacing the term is raised again by stressing that a word’s semantic nuances do not always match nuances of derivative formatives.
