LTStraipsnyje recenzuojama 2005 m. išleista A. Holvoet ir R. Mikulsko knyga „Gramatinių funkcijų tyrimai“. Recenzentas pastebi, kad knygoje aptartos gramatinės funkcijos turi fundamentalią reikšmę sakinio sandaros tyrimui, kad pateikta daug naujų sprendimų, kurie lietuvių kalbos tyrinėtojų turėtų būti nuodugniai apsvarstyti. Atkreipia dėmesį į knygoje išdėstytą požiūrį dėl sintaksinių ryšių tipų – valdymo ir modifikavimo. V. Ambrazo nuomone, pirmajame skyriuje šie sintaksiniai ryšiai aiškiai diferencijuoti ir pateiktas geras skirtingų lygmenų santykio analizės pavyzdys. Su knygos autoriais polemizuojama dėl sintaksinių ryšių apibrėžties, teigiančiais kad dvilypio sintaksinio ryšio ir tarpusavio sąsajos sąvoka yra nereikalinga ir atsirado painiojant sintaksinius ir morfosintaksinius reiškinius. V. Ambrazas pastebi, kad šiuo atveju nėra jokio painiojimo ir kad sintaksiniai ryšiai bei tarpusavio sąsaja turi tam tikrus morfosintaksinius rodiklius. Kita recenzento pastaba – dėl kriterijų, pagal kuriuos autoriai bando apibrėžti sakinio sandaros vienetus. Tie kriterijai ne tik įvairuoja, bet ir priklauso skirtingiems analizės lygmenims. Knygos autoriai predikatų logikos, semantikos, aktualiosios sakinio skaidos kriterijų naudojimą sintaksiniams vienetams identifikuoti pateikia kaip prototipinį gramatinių funkcijų apibrėžimo būdą. V. Ambrazo tvirtinimu, taikyti šį būdą lietuvių kalbos sintaksės aprašui buvo atsisakyta, nes apibrėžus sakinio sandaros vienetus pagal skirtingiems lygmenims būdingus požymius tolesnė tų vienetų reikšmės ir vartosenos analizė neišvengiamai atvestų į ydingą ratą. Recenzento nuomone, gramatikos aprašas turėtų ne tik teikti naujų pažiūrų į kalbos sistemos reiškinius, bet modeliuoti tą sistemą pagal diferencijuotus kriterijus ir aiškius metodinius principus.Reikšminiai žodžiai: Sintaksiniai ryšiai; Gramatinės funkcijos.
ENThe article presents the review of a book by A. Holvoet and R. Mikulskas Analysis of Grammatical Functions, published in 2005. The reviewer notes that the grammatical functions, discussed in the book, are of fundamental importance to the analysis of sentence structure, a number of new solutions are proposed that should be thoroughly considered by the researchers of the Lithuanian language. He draws attention to the approach towards the types of syntactic relations: government and modification, presented in the book. According to V. Ambrazas, these relations are clearly differentiated in the first chapter and a good example of the analysis is provided. He disagrees with the authors on the definition of syntactic relations, which claims that the concept of dual syntactic relation and interrelation occurred as a result of the confusion of syntactic and morphosyntactic phenomena. V. Ambrazas notes that there is no confusion here and syntactic relations as well as interrelation have certain morphosyntactic indices. Another remark of the reviewer concerns criteria of the definition of the sentence structure units. The criteria differ and belong to different levels of analysis. According to V. Ambrazas the application of such criteria would definitely bring further analysis of the meaning and usage of the units to a vicious circle. To the opinion of the reviewer, grammatical description should not only provide new insights in the phenomena of language system but also design the system according to the differentiated criteria and clear methodical principles.