LTStraipsnyje aptariama populiariausia neliturginė XVIII–XIX a. lietuviška katalikiška kunigo Mykolo Olševskio knyga „Broma atverta ing viečnastį“ (1753) ir Valančiaus parengta rankraštinė šios knygos redakcija (1874). Tai – dvasiniai skaitiniai, pirmiausia skirti mirties tematikai, papildyti įvairiais kitais tikėjimo dalykais bei dvasinėmis meditacijomis. Tačiau Olševskio kūrinio populiarumą nuolat lydėjo ir arši kritika, iš pradžių dėl turinio, vėliau ir dėl stiliaus bei kalbos. Dauguma neigiamai „Bromą“ vertinusių autorių rėmėsi tuometine Motiejaus Valančiaus nuomone iš „Žemaičių vyskupystės“ (1848); taip pat remtasi 1864 m. duomenimis, kad vyskupas nedavęs aprobatos „Bromai“, vadinasi, knygą uždraudęs. Straipsnyje pateikiamas kitoks Valančiaus pozicijos aiškinimas, nulėmęs tai, jog paskutinė jo parašyta, bet nespėta išleisti knyga buvo kūrybiškas Mykolo Olševskio „Bromą atvertą ing viečnastį“ perrašymas. Valančiaus rankraštis ir jo nuorašas buvo surastas 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne. Rankraščių analizė parodo, kad Valančius perredagavo ir sudabartino „Bromos“ kalbą, atsižvelgdamas į tuometinę vartoseną, keitė jos stilių. „Bromos“ pamokomas istorijas vyskupas perdirbo savitu valančišku stiliumi, gerai žinomu iš kitų jo raštų – „Žyvatų šventųjų“ ir „Paaugusių žmonių knygelės“. Iš išlikusių rankraščių matyti, kad dėl Valančiaus pakeistos kalbos, perkurto stiliaus, turinio korekcijų, pamokomų istorijų papildymo, naujų istorijų įtraukimo Olševskio knyga įgavo naują pavidalą. Straipsnio prieduose pateikiamos rankraščių ištraukos.Reikšminiai žodžiai: "Broma atverta ing viečnastį",; Lietuviška katalikiška knyga; Lietuvių baroko literatūra; Literatūra; Motiejus Valančius; Mykolas Olševskis; Religinė literatūra; XIX amžiaus lietuvių literatūa; „Broma, atverta ing viečnastį“; 19th century Lithuanian literature; Lithuanian Baroque literature; Lithuanian Catholic book; Lithuanian literature; Michal Olszewski; Motiejus Valančius; Mykolas Olševskis; Religious literature; The Gate to the Eternity; „Broma, atverta ing viečnastį“.
ENAlong with other multiple activities, the Bishop of Samogitia Motiejus III Valančius (1801-1875) devoted significant attention to writing, editing and publication of religious and didactic reading. In the middle of the 19th century Lithuania, he was among the most active and productive workers of this field. Yet Valančius did not live to see publications of all the books he had written or edited: some were printed posthumously, while others remained in manuscripts. Some of the unpublished works by Valančius were only scantily referred to in Lithuanian literary history. The manuscript of “Broma atverta ing viečnastį” [“The Gate Open to Eternity”] by Mykolas Olševskis constituted probably the most unexpected discovery: this book was scorned by many since the first half of the 19th century up till the present day, nevertheless having enjoyed enormous popularity. Once having proscribed its reprinting, towards the end of his life, in 1874-1875 Valančius set out to remaking, editing and supplementing “Broma” with additional didactic illustrations and exhortations, thus turning it into a useful spiritual reading, in line with his other books, such as “Živatas Jėzaus Kristaus Viešpaties mūsų” [“Life of Jesus Christ Our Lord”] or “Paaugusių žmonių knygelė” [“Short Book for the Grown Ups”]. Still, this work did not see publication. The manuscript of “Broma” by Valančius constitutes magnificent material for those studying literary work by the bishop, the old Lithuanian literature and that of the 19th century, the history of the book, etc. It makes the subject of the present article. [From the publication]