Pamokslas XVIII a. antrosios pusės LDK visuomenėje

LTStraipsnyje apžvelgiama pamokslo ir kunigijos bei jų vaidmens pokyčiai XVIII a. antrosios pusės LDK visuomenėje. Teigiama, kad politinio ir kultūrinio gyvenimo pokyčiai išryškino naujus visuomenės poreikius. Reformų būtinybę taip pat rodė stiprėjanti Bažnyčios kritika. Inicijuotos naujos mokymo programos, skirtos visapusiškam dvasininkų parengimui, turėjo esminės įtakos jų funkcijos visuomenėje sampratai. Bažnyčios atsinaujinimo procesas, vertinamas kaip Tridento Susirinkimo reformų tąsa, buvo reikšminga atsvara sekuliarinėms epochos tendencijoms. Tai buvo proga naujai įvertinti dvasininkų funkcijas parapijose, susijusias ne tik su liturginėmis apeigomis, bet ir su kitomis kasdienio gyvenimo praktikomis. Atskirai minimas ir pamokslų bei periodikos santykis. 1770-1792 m. Gazety Wileñskie numeriuose buvo nuolat informuojama apie pamokslininkų kalbas įvairių iškilmių metu. Apšvietos epochoje buvo ypač išplėstos pamokslo panaudojimo politiniams-visuomeniniams tikslams galimybės. Pokyčiai retorikos moksle išlaisvino kalbą iš nusistovėjusių štampų, tam tikrų kultūros stereotipų. Baroko tekstas, sutelktas daugiau ties išraiška, o ne turiniu, formavo uždarą ir sustingusį pasaulio vaizdą. XVIII a. į literatūros tekstus įsiveržusi realybė prisodrino juos naujų prasmių. Tai išreiškė bendrą epochos tendenciją – perėjimą nuo idėjos, tezės prie aktualijų. Ši nuostata turėjo įtakos ir griežtų žanro reikalavimų saistomiems pamokslams, kurie gerokai nutolo nuo įprasto kanono, įtraukdami į savo refleksijos lauką istorinio laiko iškeltas problemas.Reikšminiai žodžiai: Apšvieta; Ignotas Jokūbas Masalskis; Literatūra (lenkų); Mykolas Pranciškus Karpavičius; Pamokslas; Pamokslas, Apšvietos epocha, LDK visuomenė; Vilhelmas Kalinskis; Vilniaus vyskupija; Enlightenment; Ignacy Jakub Massalski; Lithuanian literature (Polish); Michal Franciszek Karpowicz; Sermon; Sermon, Homily, Enlightenment, Society of the Grand Duchy of Lithuania; Vilnius diocese; Wilhelm Kalinski.

ENThe paper overviews changes in the sermon and the clergy as well as in their role in society of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the second half of the 18th c. Changes of political and cultural life are said to have highlighted the new demands of society. The intensifying criticism of the Church also showed the necessity of reforms. Initiated new educational programmes for full preparation of the clergy had an essential influence on the conception of their function in society. The Church renewal process, viewed as the continuation of the reforms of the Council of Trent, was a significant counterbalance for the secular tendencies of the epoch. It was a chance to evaluate the functions of the clergy in parishes anew, related not only to the liturgical service, but also to other practices of daily life. The relationship between sermons and periodicals is mentioned as a separate issue. The issues of the newspaper “Gazety Wileñskie” in 1770–1792 constantly informed about public speeches of the clergymen on various occasions. In the Age of Enlightenment, the possibilities of using sermons for political and social purposes were sufficiently extended. Changes in rhetoric freed the speech from established clichés and certain cultural stereotypes. The Baroque text, focusing more on expression than content, formed a closed and stagnant image of the world. Reality which made its way to literary texts in the 18th c. enriched them with new meanings. This expressed the overall tendency of the epoch – a transition from an idea, thesis to relevant issues. This attitude also affected the sermons that were bound by strict genre requirements, and they rather digressed from the typical canon encompassing the problems of the historical time into their field of reflection.