LT[...] Pirmojoje straipsnio dalyje yra supažindinama su patyčių reiškiniu tarp mokinių. Nagrinėjamas vaikų dalyvavimo patyčiose paplitimas Lietuvoje ir užsienyje, patyčių formos, pasiskirstymas pagal lytį. Taip pat trumpai aptariama emocinė ir fizinė prievarta bei jos paplitimas. Gilinamasi į šeimoje patirtos prievartos pasekmes vaiko asmenybei, polinkiui dalyvauti patyčiose: tapti patyčių auka, priekabiautoju ar auka-priekabiautoju. Į patyčių reiškinį galima žiūrėti per Gilligan (2002) smurto teorijos prizmę. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomas tyrimas, iliustruojantis vaiku dalyvavima patyciose ir prievartos patyrima šeimoje.[...] Tyrime dalyvavo 477 Alytaus ir Kauno miestų vidurinių mokyklų V – VII klasių (10-14 metų amžiaus) mokiniai. Tarp tyrimo dalyvių buvo 248 mergaitės ir 229 berniukai.[...] Kaip ir tikėtasi, namuose vaikai patiria daugiau emocinės, nei fizinės prievartos. Vienokią ar kitokią emocinę prievartą nurodė patyrę 67,3 proc. šiame tyrime dalyvavusių tiriamųjų, tuo tarpu patyrę fizinės prievartos nurodė 26,8 proc. apklaustų vaikų. Be to, 57,4 proc. šiame tyrime dalyvavusių moksleivių nurodė stebėję grubų elgesį tarp savo tėvų. Namuose patiriamos fizinės, emocinės ir stebimos prievartos skalių balai reikšmingai koreliavo tarpusavyje. Statistiškai reikšmingų lyčių skirtumų patiriamos fizinės, emocinės ir stebimos prievartos atžvilgiu nebuvo rasta. Tiek berniukams, tiek ir mergaitėms dalyvavimas patyčiose mokykloje statistiškai reikšmingai siejosi su prievartos patyrimu namuose. Didžiausia koreliacija buvo rasta tarp dalyvavimo patyčiose mokykloje tiek priekabiautojo, tiek ir aukos vaidmenyje, ir emocinės prievartos patyrimo namuose.Namuose stebimos prievartos ryšys su dalyvavimo patyčiose mokykloje skalių balais buvo silpniausias ir čia buvo stebimi tam tikri lyčių skirtumai. Tiek berniukų, tiek ir mergaičių atveju, buvo stebimas silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys tarp prievartos namuose stebėjimo ir tyčiojimosi iš kitų vaikų mokykloje. Tačiau mergaičių atveju nebuvo rasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp prievartos namuose stebėjimo ir patyčių patyrimo mokykloje, tuo tarpu berniukų atveju šis ryšys buvo nors ir nestiprus, taciau statistiškai reikšmingas. Šie rezultatai leidžia manyti, kad emocinės ir fizinės prievartos stebėjimas namuose berniukams daro labiau gniuždantį poveikį, negu mergaitėms. Šio tyrimo rezultatai patvirtina mokslinių tyrimų [...] išvadas, kad mokykloje iš kitų besityčiojantys vaikai namuose patiria ir stebi daugiau smurto ir prievartos, nei iš kitų nesityčiojantys vaikai. Olweus (1993) nurodo, kad vaiko agresyvaus elgesio formavimuisi didelės įtakos turi jo tiesioginė socialinė aplinka, jo šeima. Šio tyrimo rezultatai papildo ankstesnių tyrimų duomenis, atskleisdami, kad emocinės ir fizinės prievartos patyrimas ir stebėjimas namuose didina tikimybę, kad vaikas taps patyčių auka mokykloje. Šeimoje patiriama fizinė ir emocinė prievarta gali būti dvejopai susijusi su vaiko dalyvavimu patyčiose mokykloje: agresyvus elgesys šeimoje gali veikti kaip modelis, kurį vaikas perima stebėdamas ir perkelia į savo bendravimą su bendraamžiais mokykloje; fizinės ir emocinės prievartos patyrimas namuose turi neigiamos įtakos vaiko savigarbai, dėl ko vaikas tampa ir labiau pažeidžiamas patyčioms mokykloje, ir pats labiau linkęs tyčiotis iš kitų tam, kad bent šiek tiek kompensuotų savo nepilnavertiškumo jausmą. Detaliam šeimoje patiriamos fizinės ir emocinės prievartos įtakos dalyvavimui patyčiose mokykloje mechanizmo atskleidimui reikalingi tolesni tyrimai.Reikšminiai žodžiai: Bullying; Emocinė prievarta; Emotional abuse; Fizinė prievarta; Patyčios mokykloje; Physical abuse; Bullying at school; Emocinis smurtas; Emotional abuse; Fizinis smurtass; Patyčios; Physical abuse.
ENRecent studies indicate that bullying is prevalent in schools around the world. Among other factors contributing to this problem, may be physical and emotional abuse experienced by children in their families. The present study represents a survey of 10-14 year-old schoolchildren investigating possible links between involvement in bullying at school and experience of physical and emotional abuse in the family. The results of the study indicate that those children, who experience more physical and emotional abuse in their families, tend to participate in bullying at school more than those, who experience less or none abuse. [text from author]