Innovation clture: the contestable universality of the concept

LTInovacijoms tampant vienu pagrindinių vadybos ir organizacijų studijų tyrimų objektų, vis plačiau pradedama vartoti „inovacijų kultūros“ samprata. Straipsnio tikslas – aptarti inovacijų kultūros sampratos taikymo universalumą ir sukurti konceptualų teorinį modelį, kuris sujungtų pagrindinius požiūrius į inovacijų kultūrą. Straipsnyje remiamasi vienu iš nedaugelio akademinėje literatūroje vartojamų „inovacinės kultūros“ apibrėžimų, kurį pateikia Heindereich (2001). Inovacijų kultūra apibūdinama kaip „bendrų vertybių pagrindu vykstantis santykinai stabilus refleksijos, elgsenos ir socialinės organizacijos būdas, orientuotas į modernizaciją ir vystymąsi“. Nagrinėjamos pagrindinės su inovacijų kultūros termino vartojimu susijusios dilemos bei galima požiūrių įvairovė. Pabrėžiamas „inovacijų kultūros“ paradoksalumas, nes inovacijos savo esme susijusios su kaita ir dinamiškumu, tuo tarpu kultūra gali būti plačiausiai interpretuojama kaip „susistovėjęs būdas spręsti problemas“. Daroma išvada, kad besivejančios, vėluojančios šalys, tokios, kaip Lietuva, susiduria su poreikiu skatinti abiejų lygmenų inovacijos kultūros diegimą, t.y. tiek ieškoti savo kultūrinei terpei specifinių ir unikalių inovacinės veiklos koordinavimo būdų, tiek perimti esminius bendrosios inovacijų kultūros bruožus, įgalinančius sistemos dinamiškumą ir nuolatinį atsinaujinimą. Diegiant bendrąją inovacijų kultūrą itin svarbu akcentą perkelti link bazinių socialinių institucijų – šeimos ir mokyklos, nes jose yra diegiamos bazinės inovacijų kultūros būseną sąlygojančios vertybės.Reikšminiai žodžiai: Inovacijų kultūra; Inovatyvi organizacija; Kultūrinės vertybės; Mokymosi kultūra; Regionas; Cultural values; Culture of innovation; Culture of learning; Innovation culture; Innovative organization; Learning culture; Region.

ENThe article analyzes, (he complex phenomenon of innovation culture, ma in h focusing on the organizational and national culture perspectives. It seeks to answer the question how universal is the concept of "innovation culture" and whether it can be theoretically reduced to specific characteristics, that would he common to am innovative social group (e.g. nation, region or organization) or it is rather the nation and organization specific cultural values that determine the concept of "innovation culture". One can observe the shortage of "innovation culture" definitions. This article regards innovation culture as "relatively liable milder reflection, behaviour and social organization, directed towards "modernization" and "development, based on shared values"). The article addresses the major dilemmas that the innovation culture inherently deals with: stability of core values and patterns of cooperation that produce a dynamic outcome as well as the general vs. context specific values that constitute the culture of innovations. The article presents the conceptual model that encompasses both the general aspects of innovation culture as well as the aspects that are context-specific and lead to different types of innovations. The conclusion is drawn that the "latecomer" countries, such as Lithuania, face the challenge of developing both general and context-specific elements of the innovation culture. Particular attention should he devoted tit the role of social institutions that shape the fundamental values underlying the innovation culture, such as family and school. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics