Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a.

LTLietuvių šaulių ginklus galima pažinti pagal kaimyninių kraštų ir Lietuvos pilių archeologinių tyrimų medžiagą. Arbaletas ir jo prototipai – lankas, arkbalista – buvo svarbūs šaulių junginių ginklai. Nagrinėjamu laikotarpiu arbaleto konstrukcija buvo sparčiai tobulinama ir naujos jo modifikacijos pasitarnavo ginamosios ginkluotės raidai. Kryžiaus karai Pabaltijyje paskatino vietos gyventojus perimti priešų ginkluotės naujoves ir jas efektyviai pritaikyti kare su Ordinu. Karas buvo to meto lietuvių visuomenės raidos katalizatorius. Viduramžiais Europoje susiformuoja trys šaulių ginkluotės modeliai: Anglijos, žemyninės Europos ir Rusijos. Pagrindiniai šio darbo tikslai: nustatyti, kuriam ginkluotės modeliui ir nuo kada priskirtina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaulių ginkluotė, kada lietuviai perima arbaletą ir arkbalista, kada karyboje parakiniai šaunamieji ginklai pakeičia spyruoklės ir stygos (čia spyruoklė – lankas, o styga – templė) principu veikiančius rankinius ginklus ir karo mašinas, bei maksimaliai įtraukti Lietuvos pilių archeologinių tyrimų medžiagą į moksliną apyvartą. Ordino ekspansija turėjo svarbiausią įtaką, kad karyboje buvo panaudoti vėlyvieji lanko patobulinimai – arbaletas ir arkbalista. Todėl suprantama, kad kare prieš lietuvius buvo naudojami Vokietijoje labiau išplitę strėlėmis šaudantieji arbaletai. Kulkomis šaudantieji arbaletai šaulių ginkluotės raidai Lietuvoje neturėjo didesnės įtakos. Archeologinėje medžiagoje nepavyko aptikti tokios konstrukcijos arbaletų naudojimo pėdsakų. Taip pat mažai naudotos ir sviediniais šaudžiusios arkbalistos.Reikšminiai žodžiai: Arbaletas; Arkbalista; Kiekybinės analizės; Lankas; Rašytiniai šaltiniai; Strėlių antgaliai; Strėlės; Tipologija; Viduramžiai; Arrow tips; Arrows; Bow; Catapult; Crossbow; Lithuania; Middle Ages; Quantitative analysis; Typology; Written sources.

ENThe ammunition of Lithuanian arbalesters can be identified according to the material of archaeological studies of castles of Lithuania and neighbouring regions. The arbalest and its prototypes, i.e. bows and arbalist, were important weapons of arbalesters. During the analysed period, the construction of arbalest was improved rapidly and its new modifications contributed to the development of the defensive armature. Crusades in the Baltic region encouraged local residents to adapt armature novelties of the enemy and apply it efficiently in the war against the Order. The war was the catalyst of the development of the then Lithuanian people. The Europe of the Middle Ages witnessed the formation of three models of arbalesters’ armature: England, Continental Europe and Russia. The main aims of this work are to establish the armature model and period of the arbalesters’ armature of the Grand Duchy of Lithuania, the period when Lithuanians first start using arbalest and arbalists, and the period when powder guns replace armature and war equipment based on springs and strings (i.e. bows and strings), and to introduce the material of archaeological research of Lithuanian castles into scientific use. The expansion of the Order was the major factor influencing the fact that late bow improvements were used in the war craft. Therefore, it is understandable that in wars against Lithuanians arrow arbalest popular in Germany were used. Bullet arbalests did not have further impact on the armature of arbalesters in Lithuania. No traces of use of such an arbalest construction have been discovered in the archaeological material. Canon arbalests were also rarely used.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History