Jono Gruževskio archyvo registravimas (XVI a pab.-XVII a. pr.)

LTModernėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo aparatui bei intensyvėjant dokumentų cirkuliacijai, bajoriškoje visuomenėje pamažu formavosi privačios dokumentų saugyklos – archyvai. Pagausėjus dokumentų kiekiui, imti sudarinėti registrai, kurie tapo svarbiausiais archyvų orientyrais. Šio tyrimo objektas – vienas iš išlikusių ankstyvesnių registrų – originalus Jono Gruževskio XVI amžiaus pabaigos – XVII amžiaus pradžios archyvo registras. Šio archyvo savininkas J. Gruževskis iš pradžių buvo Radvilų vietininkas, o vėliau tapo vienu stambiausių Žemaitijos žemvaldžių. Minėto registro tyrimą praplečia tai, kad dalis originalių J. Gruževskio archyvo registre surašytų dokumentų ligi šiolei išliko ir saugomi kartu su Gruževskių giminei priklausiusiu Kelmės dvaro archyvu. Be to, šis išlikęs registras yra vertingas kaip buvusio J. Gruževskio archyvo rekonstravimo instrumentas. Tad praplėtus tyrimo erdvę, registras tampa ne tik siauru šaltinotyros, bet ir socialinės bei kultūrinės istorijos objektu, atskleidžiančiu dokumentų cirkuliavimą tarp bajorijos. Straipsnio tikslas – ištirti J. Gruževskio buvusio archyvo registrą, atskleisti jo sudarymo aplinkybes ir kartu išanalizuoti bei rekonstruoti paties archyvo struktūrą ir turinį. Išlikusio originalaus J. Gruževskio archyvo registro analizė pirmiausia atskleidė tipišką stambaus žemvaldžio archyvo tvarkymo atvejį, kartu parodė ir atskirų Želvių, Šilėnų ir Kelmės dvarų archyvų formavimąsi, atskleidė bendrąsias Žemaitijos privačių bajorijos archyvų raidos tendencijas.Reikšminiai žodžiai: Archyvas; Archyvo registras; Bajorija; Dokumentai; Dvaras; Jonas Gruževskis; Registras; Žemaitija (Samogitia); Archive; Archive register; Documents; Estate; Jan Gruzewski; Jonas Gruževskis; Nobility; Register; Samogitia.

ENWith the administrative apparatus of the Grand Duchy of Lithuania becoming more modern and the circulation of documents increasing, the noble society witnessed gradual formation of private document storage facilities, i.e. archives. With the quantity of documents having increased, registers, which later became the most important guides of archives, were formed. This article presents an analysis of one of the preserved early registers – an original late 16th–early 17th c. archive register commissioned by Jonas Gruževskis. The owner of this archive, J. Gruževskis was in the services of the Radziwiłł family, and later became one of the major Samogitian landowners. The research of the above register is enhanced with part of original documents of the J. Gruževskis’ archive register, which have been preserved and stored together with the archive of Kelmė estate, which belonged to the Gruževskis family. In addition, this preserved register is a valuable instrument of reconstruction of the former J. Gruževskis’ archive. Thus having expanded the scope of the research, the register has become not only a narrow object of local studies, but also an object of social and cultural history revealing the circulation of documents among the nobility. The article aims to analyse the register of J. Gruževskis’ former archive, to reveal the circumstances of its formation and to analyse and reconstruct the structure and content of the archive. The analysis of the preserved J. Gruževskis’ original archive has first of all revealed a typical case of archive administration of a major landowner as well as demonstrated the formation of archives of separate estates of Želviai, Šilėnai and Kelmė. It also revealed common tendencies in the development of private archives of the Samogitian nobility.