Lietuvos metrikos knygų vaidmuo Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje (problemos aktualumas ir tyrimo perspektyvos)

LTProblema: kodėl kanceliarijos knygos neatliko vaidmens, kuriam buvo sukurtos? Ši išvada istoriografijoje nėra suformuluota. Tai sąmoningai iki loginio kraštutinumo išplėtotas vienpusiškas tam tikrų Metrikos tyrimo principų ir gautų rezultatų apibendrinimas. Kol kas neaišku, ar istorikams verta ieškoti akcentuotos knygų reikšmės etimologijos, kuri, kaip dažniausiai būna, retai kada padeda paaiškinti vėlesnę žodžio vartoseną. Svarbiau yra konstatuoti sąvoką knygos, kaip galutinės (materialios!) teisinės dokumentų nuorašų saugojimo formos susiformavimą ir įsitvirtinimą Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje. Kaip liudija šiame darbe išanalizuotų šios sąvokos vartojimo atvejų visuma, matomos „tikrojo“ registravimo užuomazgos kai kuriems raštininkams stengiantis formuoti nuoseklias „teismo sprendimų raštų ir dovanojimų“ knygas. Taip pat „nešiojamų“ suformuotų (įrištų?) Aleksandro Jogailaičio „teismo sprendimų raštų ir dovanojimų“ knygų egzistavimas turi būti glaudžiai tarpusavyje (abipusiai) susijęs su valdovo įsakymais įrašyti į knygas dokumentus atminčiai ir ypač su jų (knygų) sporadiškų kaip valdovo sprendimų garanto panaudojimu (patvirtinant prarastas privilegijas, ankstesnius teismo sprendimus bei sprendžiant painius palikimo klausimus). Šio tyrimo perspektyvose numatyta „konceptuali schema“, autoriaus nuomone ir žodžiais, gali padėti kaip placdarmas tolesnei bei išsamesnei raštininkų „praktinės diplomatikos“ ir „praktinės archyvistikos“ (knygų gamybos) tyrimų sampratai. Ji galėtų adekvačiau susieti kasdienę kanceliarijos praktiką tiek su jos pačios ir jos aptarnaujamo valdovo, kuriam ji tarnavo, poreikiais, tiek su objektyviais valstybėje vykusios raštinių (rašto) kultūros raidos aspektais.Reikšminiai žodžiai: Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Archyvas; Didysis kunigaikštis; Dokumentas; Kanceliarija; Knyga; Lenkijos Karūnos Metrika; Lietuvos Metrika; Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Raštinių kultūra; Sąvoka "knygos"; Alexander Jagiellon; Archives; Book; Chancery; Document; Grand duke; Lithuanian Metrica; The Lithuanian Metrica; The Polish Crown Metrica; The chancery; The concept of "books"; The culture of the office; The grand duke of Lithuania Alexander.

ENThe problem is why chancery books did not perform the role they were intended to perform. This conclusion has not been formulated in historiography. It is one-sided generalisation, developed consciously to the logical extremity, of certain principles and results of the research of Metrica. It is yet unclear whether historians should search for the emphasised etymology of the significance of books, which, as usually, rarely helps to explain subsequent usage of the word. It is more important to state that in the Chancery of Alexander Jagiellon the concept “books” developed and acquired an ultimate (material!) legal form of the preservation of document copies. As attested by the sum of cases of using this concept analysed in the study, the beginnings of “real” registration are seen in the efforts of individual scribes to form books of “law court decisions and donations”. The existence of “portable” formed (bound?) books of “law court decisions and donations” of Alexander Jagiellon should also be closely interrelated with the ruler’s decrees to record documents in the books so as not to forget them and, in particular, a sporadic use of those books as a warrant of his decisions (to document lost privileges, former court decisions and to solve complicated inheritance questions). According to the author, the “conceptual scheme” envisaged in the perspective of this research may serve as a jumping-off ground for further and more exhaustive concept of scribes’ “practical diplomacy” and “practical archivistics” (book production) research. It could more adequately relate the daily practice of the chancery to both its needs and the needs of the ruler of the chancery as well as to the objective aspects of the development of chancery (writing) culture in the state.