LTLietuvoje monetos dėtos į kapus jau Romos imperijos egzistavimo metu, paskui, po kelių šimtmečių pertraukos – Vikingų laikotarpiu. XII a. pradžioje paprotys išnyko ir vėl atgimė jau pirmaisiais metais po pakartotinio Lietuvos krikšto 1387 m., atsiradus smulkioms vietinėms monetoms ir pradėjus žmonių palaikus laidoti nedegintus. Paprotys buvo praktikuojamas iki XVIII a. trečiojo ketvirčio. Knygoje pateikiamos žinios apie atsitiktinai ardomuose ar smalsuolių kasinėjamuose senkapiuose rastas monetas bei apie monetas, rastas senkapiuose archeologinių kasinėjimų metu. Pastarųjų tyrinėta daugiau negu 200. Daugumoje jų rasta monetų. Knygoje iš pradžių pateikiamos trumpos žinios apie monetų radimo aplinkybes arba apie kasinėjimų metu padarytus darbus ir pasiektus rezultatus. Kasinėjimų metu surinkta medžiaga pateikiama pagal kapus, perkasas arba bendrai. Su suardytų kapų monetomis kai kur surašytos iš kultūrinio sluoksnio kilusios monetos. Monetos vardijamos pagal valstybes, laikantis abėcėlės tvarkos. Paskui pateikiami valdovų vardai, pavardės, numeracija. Nurodant Lietuvos valdovus taikoma lietuviška jų numeracija. Po valdovo vardo yra monetų rūšies pavadinimas, data, kai kuriais atvejais kalykla, monetos atmaina ir (daugeliu atvejų) nudilimas. Beveik visi kapai įvairiu tikslumu datuoti. Datuojant pirmiausia atsižvelgta į monetos paplitimą tam tikro laiko ir regiono pinigų rinkoje bei nudilimą. Toliau pateikiami žodiniai ir rašytiniai šaltiniai, nurodoma monetų saugojimo vieta. Nepaisant visų galimų netikslumų, taip sutvarkyta ir paskelbta medžiaga gali duoti daug naudos numizmatikai, archeologijai ir etnografijai.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Kapinynai/senkapiai; Monetos; Rašytinės žinios; Senkapiai; Viduramžiai-naujausieji laikai; Žetonai; Archaeological data; Coins; Counters; Documentary information; Graveyeards; Middle Ages - Late Modern Period; Old cemeteries.
ENIn Lithuania coins were put in graves already in the time of the Roman Empire, and later, after an interval of a couple of centuries, during the Viking period. At the beginning of the 12th c. the custom disappeared and was resumed in the first year after the repeated baptism of Lithuania in 1387, with the appearance of local pennies and the burial of non-cremated bodies. The custom was practiced until the third quarter of the 18th c. The book provides information about the coins found in accidentally destroyed cemeteries or cemeteries that have been excavated by inquisitive persons as well as during archaeological excavations. Over 200 cemeteries were excavated. Most of them contained coins. The book starts presents the circumstances of finding the coins, the works performed and the results achieved. The material collected during excavations is presented by graves, canals or generally. The list of coins from destroyed graves is sometimes accompanied by the list of coins from the cultural layer. The coins are listed by states, in the alphabetical order, followed by the names of sovereigns and numeration. Lithuanian numeration is applied in the case of Lithuanian sovereigns. The sovereign’s name is followed by the name of the coin type, date, occasionally mint, coin variety and (in most cases) coin wear rate. Almost all graves are dated at a different precision level. The dating primarily took into account the prevalence of a coin in the monetary market of a certain period and a certain region, as well as the coin wear rate. Oral and written sources as well as the place where the coins are kept are indicated. Despite all possible inaccuracies, this presentation and arrangement of material might be useful to numismatics, archaeology and ethnography.