Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje

LTStraipsnyje remiantis 2002 m. autorės atliktais lauko tyrimais, analizuojama tradicinio požiūrio į reprodukciją raiška šių dienų Šiaurės rytų Lietuvos kaimiškosiose vietovėse. Atskleidžiamas požiūris į lytinį švietimą, šeimos planavimą, nėštumo kontrolės priemones ir į bevaikę šeimą. Tyrimas parodė, kad gana pastovus tradicinis požiūris išliko lytinio švietimo srityje. Tradicinėje kaimo kultūroje neįprastas būsimosios šeimos dydžio planavimo principas tapo realybe sovietmečiu. Tačiau lytinio švietimo stoka, šeimyninės, ekonominės aplinkybės bei moraliniai įsitikinimai ne visada leisdavo tikėtis laukiamo rezultato: didelė dalis kūdikių gimė “neplanuoti”, kita vertus dažniausiai šeima susilaukdavo mažiau vaikų nei buvo kalbama prieš vestuves. Analogišką tradicinio požiūrio atmetimą ir abejones modernios kultūros teikiamomis galimybėmis, galime stebėti ir nėštumo kontrolės srityje. Dabartiniu metu pradėta viešai kalbėti apie nėštumo apsisaugojimo priemones, tačiau tradiciškai vis dar nepasitikima “moderniomis” kontraceptinėmis priemonėmis. Kita vertus kaime iki dabar išliko tradicinis požiūris į šeimą be vaikų kaip į nepilnavertę. Taigi galima teigti, kad tradicinio požiūrio kaita XX amžiaus antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje įvairiose kultūrinėse reprodukcijos srityse - nevienalaikė. Intymioje gyvenimo srityje gausėjant moderniais informacijos šaltiniais perduodamos informacijos, priimant individualius sprendimus neretai reikšminga vieta dar paliekama lokalinės bendrijos narių kontrolei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūriniai reprodukcijos aspektai; Šiaurės rytų Lietuvos kaimo kultūra; Seksualinis švietimas; Intymus gyvenimas; Požiūris į šeimos planavimą.

ENDrawing on the outdoor study conducted in 2002, this article examines recently prevailing traditional views towards the reproduction expression in North-Eastern Lithuanian rural areas. The paper reveals people's attitudes towards sex education, family planning, means of pregnancy control and childless families. The study indicated that attitudes towards the sex education issue have been stable and traditional. Family planning, which was uncommon to the traditional rural culture, was put into practice in Soviet times. Due to insufficient sex education and domestic and economic factors, as well as moral beliefs, family planning was not always realized: many “unplanned” children were born or families had fewer children than they expected. Rejection of the traditional approach and doubts about the possibilities provided by modern culture predominates in the attitudes towards pregnancy control. Although contraception issues have been widely debated, it is still traditionally considered that “modern” contraception is unreliable. On the other hand, the traditional attitude towards the childless family as being inadequate is still predominant in rural areas. In conclusion, the change of traditional attitudes towards different spheres of cultural reproduction in the second half of the 20th century and the beginning of the 21st century is asynchronous. Despite the increase of modern information sources on intimate life issues, individual decision taking is still significantly affected by members of the local community.