Okupacinė darbo prievolių politika Lietuvoje 1941-1944 metais

LTApibendrindami straipsnyje išdėstytas mintis, galime padaryti šias išvadas. Vietos gyventojų verbavimą darbams Lietuvoje ir už jos ribų - Vokietijoje - tvarkė ištisa vokiškų ir vietinės savivaldos organų sistema. Šios sistemos viršūnėje buvo Lietuvos generalkomisaras A.T. von Renteinas, pavaldus Ostlando reichskomisariatui. Visose apygardose prie jų komisariatų veikė vokiškos darbo įstaigos - arbeitsamtai, turintys skyrius visose apskrityse, kurie savo ruožtu visi buvo pavaldūs Kaune veikusiam centriniam arbeitsamtui. Vokiškiems arbeitsamtams talkininkavo lietuviškosios savivaldos įstaigos - Vidaus reikalų vadyba, Darbo ir socialinių reikalų vadyba, apskričių viršininkai, miestų burmistrai, valsčių viršaičiai, taip pat lietuvių policija. Lietuvos gyventojai buvo verbuojami įvairiems darbams, kurie, anot okupantų, buvo būtini krašto ir kovojančios vokiečių kariuomenės poreikiams patenkinti. Lietuvoje vietos gyventojai daugiausia verbuoti įvairiems žemės ūkio, kuro ir medienos paruošimo darbams, taip pat priverstiniams darbams Vokietijoje. Okupantų išleisti potvarkiai apėmė įvairius gyventojų sluoksnius: ūkininkus, miestiečius, studentus, abiturientus ir t.t. Už darbo prievolių nevykdymą vietos gyventojams grėsė laisvės atėmimo bausmės ir didelės piniginės baudos. Tokiu būdu nacių okupacinė valdžia pažeidė Hagos 1907 m. konvencijos 52 str., kuriuo uždrausta karo metu versti okupuotos teritorijos gyventojus dirbti tokį darbą ir tokiu mastu, kuris tiesiogiai nukreiptas prieš savo Tėvynę.Straipsnyje pateikti faktai, taip pat autoriaus sukauptas patyrimas, tiriant archyvinę nacių okupacinio laikotarpio medžiagą, leidžia daryti išvadą, kad labiausiai iš lietuviškosios savivaldos pareigūnų naciams verbuoti darbo jėgą talkininkavo aukštesniosios grandies pareigūnai, konkrečiai: vidaus bei darbo ir socialinių reikalų generaliniai tarėjai P. Kubiliūnas ir J. Paukštys, taip pat kai kurie apskričių viršininkai ir miestų burmistrai. Tačiau didžioji lietuviškosios administracijos dalis - vidurinė ir žemesnioji grandis, išlikusi dar nuo Laikinosios vyriausybės laikų, - valsčių viršaičiai, seniūnai, lietuvių policija - nebuvo aktyvūs nacių darbo politikos įgyvendintojai. Tą rodo ir tai, kad naciams taip ir nepavyko užverbuoti arba prievarta sugaudyti darbams į reichą numatyto darbininkų kiekio. Nors šiame straipsnyje negvildenami lietuviškosios administracijos motyvai, kodėl talkina naciams verbuoti darbo jėgą, manytume, kad tokią jos poziciją nulėmė keletas motyvų: būtinybė karo metu maksimaliai išnaudoti vietos gamybinį potencialą Lietuvos gyventojams aprūpinti maistu, kuru ir kt.; siekimas sutelkti visas krašto jėgas, kartu pagelbėti vokiečių kariuomenei kovoti su mirtinu lietuvių tautos priešu - bolševizmu. Daugelis lietuvių nė nenutuokė, koks likimas jų laukė po karo. Vadovautasi iliuziniu principu: „Mano priešo priešas - man ne priešas”. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1941-1944; Darbo prievolė; II Pasaulinis karas; Lietuvos ūkis; Nacių okupacija; Vokiečių okupacija; Ūkis; 1941-1944; Economy; German occupation; Labor obligation; Labour obligation; Lithuanian economy; Nazi occupation; The II World war.

ENAfter generalization of the thoughts stated in the article, the following conclusions were made: recruitment of the local inhabitants for labour in Lithuania and outside its borders - in Germany - was managed by the entire system of German and local municipal bodies. A. T. von Renteln, General Commissioner for Lithuania, under the subordination of Reichskommissariat Ostland, was at the top of this system. The German labour bureaus - arbeitsamts - operated in all districts under the district commissariats, which all, in their turn, were subordinate to the Central Arbeitsam that operated in Kaunas.The municipal authorities of Lithuania - the Administration of Internal Affairs, the Administration of Labour and Social Affairs, district governors, town burgomasters, chiefs of rural districts, as well as the Lithuanian police - rendered assistance to the German arbeitsamts. The Lithuanian inhabitants were recruited for various works, which, according to the occupants, were necessary for satisfaction of the needs of the country and fighting German army. In Lithuania, the local inhabitants were mostly recruited for various agricultural works, fuel and wood preparation works, as well as forced works in Germany. Decrees, passed by the occupants, covered various layers of the population: farmers, urbanites, students, school-leavers, etc. For failure to fulfil labour obligations, the local inhabitants faced threat of imprisonment and big pecuniary penalties. […].The facts presented in the article and the accumulated experience of the author in investigating the archival materials of the Nazi occupation period enable the conclusion to be made that officials higher in rank were those of the Lithuanian municipal officials that assisted mostly the Nazis to recruit the labour force, specifically: P. Kubiliūnas and J. Paukštys, general councillors of internal as well as labour and social affairs, district governors, and town burgomasters. However, the major part of the Lithuanian administration - the lower and higher rank officials, which retained already from the times of the Provisional Government, - chiefs of rural districts, elders, the Lithuanian police were not active in implementing the Nazi labour policy. This is proved by the fact that Nazis did not succeed in recruiting or forced catching for works in the Reich of the planned number of the labourers. Even though this article does not consider the reasons of the Lithuanian administration in aiding the Nazis to recruit the labour force, however, we are of the opinion that its such position was predetermined by several causes: necessity to maximally employ the local production potential during the war for the supply of the Lithuanian population with food, fuel, etc.; striving to consolidate all the forces of the country, simultaneously to help the German army in the fight against the mortal enemy of the Lithuanian nation - Bolshevism. The major part of the Lithuanians did not realize at all about their fate after the war. The illusionary principle was used as a guide: "The enemy of my enemy is not the enemy for me". [text from author]