Die Entstehung des autoritären Regimes in Litauen 1926 : Voraussetzungen, Legitimierung, Konzeption

LTStudijoje analizuojamas autoritarinio režimo Lietuvoje 1926 metais atsiradimo priežastys, jo legitimacija. Aptariamas problemos ištirtumas, pažymima, kad sovietmečiu ši tema praktiškai buvo apeinama. Analizuojama Lietuvos tuometinė politinė situacija, ypač tautininkų ir krikdemų partijų veikla ir perversmo iniciavimas, jo eiga ir rezultatai. Teigiama, kad tuo metu politinės Lietuvos jėgos buvo pasidalijusios į dvi grupes: dešiniuosius (nacionalistus arba krikščionis demokratus) ir kairiuosius (populistus, socialdemokratus). Pažymima, kad dešinieji naciją suvokė kaip etninę vienovę, kuria reprezentuoja objektyvūs kalbos, papročių, kilmės požymiai. O kairiesiems nacija buvo tam tikros valstybės piliečių visuma. Toks partijų susiskaldymas esminiais valstybei klausimais, M. Šleževičiaus vyriausybės klaidos, ekonomikos nuosmukis, antipatija demokratijai ir manymas, kad autoritarinis vadovavimas gali išgelbėti šalį, sudarė palankias sąlygas perversmui. Nagrinėjama perversmo eiga. Pažymima, kad jau nuo 1924 metų sovietai finansavo nacionalistų laikraščius „Tautos vairas“, „Lietuvis“. Tai daryta dėl sovietų užsienio politikos, besilaikiusios antilenkiškos politikos, ir tai visiškai tenkino A. Smetoną, kuris, kaip pažymi autorius, perversmo metu nebuvo pirmaeilė figūra. Daug dėmesio skiriama A. Voldemaro ir A. Smenonos veiklai, kilusiems jų nesutarimams ir A. Voldemaro likimui. Aptariamos teigiamos ir neigiamos perversmo pasekmės, autoritarizmo įsigalėjimas, to laikotarpio vidaus ir užsienio politika ir laikotarpio reikšmė vėlesniems Lietuvos istorijos įvykiams.Reikšminiai žodžiai: Autoritarizmas; Demokratija; Nacionalsocializmas; Antanas Smetona; Valstybės sandara; Authoritarianism; Democracy; Lithuania; National socialism; Smetona; The structure of State.

ENThe study analyses causes of the rise of the authoritarian regime in Lithuania in 1926 and its legitimisation. The work discusses the extent to which the problem has been explored and emphasises that this subject was practically bypassed in the Soviet period. The study examines the then political situation in Lithuania, in particular, activities of the Nationalist and Christian Democrat Parties, and the initiation, course and outcome of an upheaval. The work states that at that time Lithuania’s political forces formed two groups – the right-wing (Nationalists or Christian Democrats) and the left-wing (Populists and Social Democrats). It highlights that the right-wing perceived the nation as an ethnic unity which is represented by objective features of the language, customs and origin. While the left-wing considered the nation to be the whole of citizens of a certain state. This division of the parties on issues fundamental to the state, mistakes of Mykolas Sleževičius’ government, an economic recession, antipathy towards democracy and assumption that authoritarian leadership can save the country created favourable conditions for an upheaval. The study examines the course of the upheaval. It stresses that as from 1924 soviets granted funding to two nationalist newspapers, “Tautos vairas” [The Wheels of the Nation] and “Lietuvis” [Lithuanian]. This was done because of the Soviet foreign policy pursuing an anti-Polish course, which completely satisfied Antanas Smetona who, as the author puts it, was not a key figure during the upheaval. An increased focus is on activities of Augustinas Voldemaras and A. Smetona, disagreements between them and A. Voldemaras’ destiny. The study discusses positive and negative consequences of the upheaval, the establishment of authoritarianism, internal and foreign policies in that period, and significance of the period to subsequent events in Lithuania history.

• Teisė / Law
• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History