Literary representations of a writer from 1945-1968

LTLiteratūrinis vaizdavimas, kaip daugiaplanė kultūros fenomenų interpretacija, kuriasi konkrečioje istorinėje situacijoje ir tuo pat metu vaidina svarbią rolę formuojant kultūros lauką. Jau pačioje sovietinės okupacijos pradžioje oficialioji ideologija ėmė aktyviai formuoti rašytojo paveikslą, skiepyti sovietinėje Rusijoje įsigalėjusią kūrėjo sampratą. Lietuvių kultūrinėje spaudoje buvo paskelbta daug verstinių tekstų apie rašytojo vaidmenį. Politiniuose dokumentuose ir viešosiose kalbose buvo skelbiamas rašytojo, kaip ideologinio veikėjo, socialinio ir politinio žmonių lyderio auklėjamasis vaidmuo, jo indėlis į naujos lietuvių visuomenės kūrimą. Straipsnyje analizuojami rašytojo įvaizdžiai 1945-1968 metų lietuvių literatūroje. Analizė atskleidžia, kad pirmosios sovietinės okupacijos dekados laikotarpio proza labiausiai koncentravosi į socialinių problemų agrarinėje aplinkoje sprendimą – joje randama tik keletas rašytojo vaizdinių, kurie yra arba neigiami, arba kryptingai atstovaujantys oficialiai valdžiai (t. y. rašytojas kaip socialinis lyderis). Poezijoje, kita vertus, buvo formuojamas idealusis poeto-kovotojo, kuriančio ir šlovinančio sovietinę būtį, įvaizdis. Pogrindiniuose lietuvių partizanų tekstuose regima aštri šio įvaizdžio parodija. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje rašytojo vaizdiniai literatūroje ėmė įgyti daugiau individualių žmogiškųjų bruožų, kurie rašytoją iš kovingo herojaus pavertė jautria asmenybe.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė ideologija; Kultūros ideologija; Literatūra; Literatūrinis vaizdavimas; Literatūrinė reprezentacija; Poezija; Rašytojo paveikslas; Rašytojo įvaizdis; Sovietinė okupacija; Sovietinė poezija; Cultural ideology; Image of the writer; Literary representation; Lithuanian literature; Poetry; Soviet accupation; Soviet poetry.

ENLiterary representations as multidimensional interpretations of cultural phenomena are generated by a particular historic situation and at the same time play a significant role in generating the cultural field. This paper aims to identify the literary images of the writer from 1945-1968 in Lithuanian literature. The analysis reveals that the prose of the first decade of Soviet occupation was mainly concerned with solving social problems within agrarian settings and contained just a few representations of the writer - either negative or strongly subjected to the official instructions of politicians (i.e. the writer as a social leader). Poetry, on the other hand, constructed an ideal image of the poet as a warrior who establishes and glorifies the new Soviet life. The underground texts of Lithuanian partisans sharply parodied this image. By the late 1950s, the representations of the writer had managed to acquire more individual and human features , reducing him from a militant hero to sensible person. [From the publication]