Lietuvos socialinė struktūra

LTNustatyti visuomenės struktūrą reikšminga ne vien mokslinio intereso patenkinimo požiūriu. Ištirti visuomenės socialinę stratifikaciją ypač svarbu ir socialinei praktikai. Aiškus visuomenės sluoksniavimosi vaizdas leidžia konkretinti tiek įstatymų leidybą, tiek diferencijuoti viešojo sektoriaus darbo priemones įvairioms gyventojų grupėms. Šioje kolektyvinėje monografijoje yra pateikiamas originalus Lietuvos stratifikacijos modelis, besiremiantis saviidentifikacija. Remiantis juo yra atliktas reprezentatyvus sociologinis Lietuvos struktūros tyrimas. Gyventojai stratifikuoti pagal penkias socialines klases – aukščiausiąją, aukštesniąją, vidurinę, žemesniąją ir žemiausiąją, ir pagal 39 sluoksnius. Klasė ir sluoksniai charakterizuojami pagal socialinius demografinius rodiklius, atskleisti klasių ir stratų socialiniai – kultūriniai savitumais, daug dėmesio skirta socialinei atskirčiai. Teorinis metodologinis leido atskleisti gana ženklius skirtumus tarp klasių ir socialinių sluoksnių, skirtingą jų socialinį kultūrinį potencialą ir pačią elgseną. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų prisiskiria vidurinei klasei, kuri svarbi užtikrinant visuomenės stabilumą ir jos raidos perspektyvą.

ENEstablishment of the structure of the society is significant not only in terms of satisfaction of scientific interest. Exploration of the social stratification of the society is particularly important also for social practice. A clear view of stratification of the society allows making legislation more precise, as well as differentiating labour measures of the public sector among individual groups of population. The collective monograph presents an original stratification model of Lithuania based on self-identification. A representative sociological survey of the Lithuanian structure has been carried out on its basis. Population was stratified under five social classes – highest, higher, middle, lower and lowest – and 39 strata. A class and layers are characterised in accordance with social demographic indicators, social-cultural peculiarities of classes and strata are revealed, paying particular regard to social exclusion. Theoretical methodological survey disclosed quite remarkable differences between classes and social strata, their different social cultural potential and behaviour. It emerged that more than half of the respondents put themselves under the middle class, which is important in ensuring stability of the society and perspective of its development.