Grafemos netektis <ſ>Lietuvos ſpaudiniuose

LTStraipsnyje siekiama nustatyti lūžio momentą, kada Didžiosios Lietuvos spaustuvininkai, spausdinę lotyniškąja antikva, atsisakė ilgosios <ſ>, ir sugretinti spaustuvių darbo tendencijas su Europos tipografijos naujovėmis. Tyrimas atskleidė, kad mada lotyniškosios antikvos spaudiniuose nebevartoti <ſ>raidės Europoje pradėjo įsitvirtinti XVIII a. 8-9 dešimtmečiais. Vilniuje Akademijos spaustuvė <ſ>ėmė atsisakinėti 1803 metų Jono Jaknavičiaus „Evangelijų“ leidime. Ten žodžio pradžios ir vidurio pozicijoje dar vyrauja ilgoji <ſ>, bet kartais jau persveria trumpoji . Juozapo Zavadskio 1806 m. „Lietuviškose evangelijose“ <ſ>jau nėra. Analogiška tendencija ir Vilniaus Misionierių spaustuvėje – tai leidžia teigti, kad pirmaujančių Didžiosios Lietuvos spaustuvių lietuviški spaudiniai atsiliko maždaug 26-28 metus nuo Bodoni‘o Italijoje ir Didot Prancūzijoje. Vilniaus Bazilijonų spaustuvė atsiliko nuo pirmųjų dviejų bent keliolika metų. Apie <ſ>raidės likimą Vilniaus Pijorų spaustuvėje galima spėti iš 1799 m. „Mokslo skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų“ leidimo, kur <ſ>vietomis jau imta atsisakinėti. 1803 m. Stefenhageno spaustuvėje Mintaujoje spausdintuose leidiniuose dar laikomasi <ſ>distribucijos. Ilgosios <ſ>atsisakymas buvo ne tik vienos raidės išmetimas, bet ir raidžių rinkinių susisteminimas. Didžiosios raidės atitikmens <ſ>niekada neturėjo, tad jos atsisakius lotyniškosios antikvos raidyno mažųjų raidžių rinkiniai pirmą kartą istorijoje ėmė atitikti didžiųjų raidžių rinkinius. Koreliacija pasidarė tiksli, tinkama daugeliui lotyniškąja antikva spausdinamų knygų.Reikšminiai žodžiai: Grafema; Lotyniškoji antikva; Raidė; Spauda; Spaudinys; Spaustuvė; Šriftas; Antique; Fonts; Grapheme; Letter; Press; Print; Prints; Roman letters.

ENThe paper aims to determine the turning point in the rejection of the long <ſ>by the printers of Lithuania Major who used the Roman Antiqua font, and to compare the trends in the activities of presses with European typography novelties. The research revealed that the trend to discard the letter <ſ>in Roman Antiqua prints started establishing in Europe in the 1770s–1780s. Vilnius Academy Press began to discard the letter <ſ>in the edition of “Ewanjelie” by Jonas Jaknavičius only in 1803. The long <ſ>dominates in the word-initial and word-medial positions, although the short is sometimes evident. <ſ>is no longer present in “Lietuwiszkas Ewangelias” of 1806 by Juozapas Zavadskis. The analogical trend prevailed in the Missionary Press in Vilnius, which means that the Lithuanian printings of the most modern presses of Lithuania Major were approximately 26–28 years behind from Bodoni in Italy and Didot in France. The Basilian Press in Vilnius lagged behind the first two Lithuanian presses by at least several years. The fate of the letter <ſ>in the Piarist Press in Vilnius could have been guessed from the 1799 “Moksłas Skaytima Raszta Lietuwiszka Dieł Mażu Wayku”, where <ſ>is rejected in some places. The publications printed in 1803 by the Stefenhagen’s Press in Mintauja still keep the <ſ>distribution. Rejection of the long <ſ>was not only rejection of a certain letter, but also a way of systematizing printer’s fonts. The long <ſ>had never had a counterpart in the printer’s upper case. When it was discarded, the lower case letters for the first time in the history of printing Roman letters had exact upper case counterparts. The correlation became precise and convenient for many languages that used Roman letters for printing.