Miesto motyvai Jurgio Hoppeno fotografijose bei "Senojo Vilniaus" ciklo ofortuose

LTJurgis Hoppenas (Jerzy Hoppen, 1891-1969) kaip fotografas žinomas mažiau nei kaip profesionalus dailininkas – tapytojas, restauratorius ar grafikas. Šio straipsnio tikslas – pristatyti jo darytas Vilniaus vaizdų fotografijas, saugomas Lietuvos dailės muziejuje, ir atskleisti grafinės bei fotografinės kūrybos sąsajas. Anot paties menininko, jis mėgino kurti vien nepretenzingą dokumentinę fotografiją. Nuo 1935 m. Retina Xsenav aparatu atliktomis nuotraukomis jis iliustravo savo straipsnelius – nedidukes apybraižas apie nykstantį ir žūstantį senąjį Vilnių. J. Hoppeno fotografijų rinkinį sudaro 350 fotoatspaudų, kurtų beveik du dešimtmečius – 1923-1941 metais. Tai nedidelio formato (apytikriai dviejų dydžių – 13x9 bei 23x17 cm) fotografijos. Tarp jų galima išskirti kelias svarbiausias temines grupes – panoraminius miesto peizažus ir architektūros paminklų vaizdus. Nuotraukose matome ne tik Vilniaus bet ir Vilnijos krašto žemių „paletę“, senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių vaizdus, bažnyčių ir dvarų architektūrą, vidaus erdves, pastatų dekorą, meno kūrinius. Fotografijose užfiksuoti ir atskirų Vilniaus bažnyčių motyvai, kiek anksčiau jau matyti dailininko grafinėje kūryboje. J. Hoppenas išmėgino J. Bulhako darbuose matytus netradicinius fotografavimo metodus: pasirinkti netikėtą žiūros tašką, fotografuoti žiūrint į objektą iš apačios, stačiai į viršų, iš paukščio skrydžio perspektyvos, fotografuoti „kritiniu“ paros metu – brėkštant ankstyvam rytui bei vėlai vakare, tvieskiant ryškiai saulei.Reikšminiai žodžiai: Bulhakas Janas; Fotografija; Hoppenas Jurgis; Janas Bulhakas; Jurgis Hoppenas; Ofortas; Vilniaus fotografija; Bulhak Jan; Etching; Hoppen Jerzy; Jan Bulhak; Jerzy Hoppen; Old Vilnius photography; Photograph.

ENJerzy Hoppen (1891–1969) is more known as a professional artist – painter, restorer or drawer – than a photographer. An aim of the article is to present his photographs of Vilnius which are kept in the Lithuanian Art Museum and to reveal graphic and photographic links of creativity. According to the artist, he tried to create only unpretentious documentary photography. From1935, Hoppen illustrated his own articles (short essays about dying Vilnius) with photographs made by “Retina Xsenav” camera. A collection of Hoppen's photographs consists of 350 photo prints created in two decades (1923–1941). The photographs are of a small format (approx. two sizes 13x9 and 23x17). A few more important thematic groups may be separated: panoramic view of the town and architectural monuments. Not only the views of Vilnius are captured in photographs, they also contain the views of Vilnija area, the old towns of the Grand Duchy of Lithuania, the architecture of churches and manors, the décor of buildings and pieces of art. The motives of separate churches are also captured in photographs. It was possible to see these motives in the author's previous graphic creative works. Moreover, Hoppen tried untraditional methods of photography that he had seen in Bulhak's works: unexpected point of view, photographing an object underhand, straight to the top, from a bird's flight, photographing during a “critical” time of the day, ex.: early sunrise, late at night, bright sun.