Konfesinis Antano Baranausko lietuviškosios kūrybos ištakų aspektas

LTAntanas Baranauskas – poetas, lituanistas, Kauno kunigų seminarijos profesorius, Seinų vyskupas, tad jam nestinga tyrėjų dėmesio. Tačiau Baranausko, kaip dvasininkijos atstovo, asmenybė konfesiniu požiūriu nėra vertinta. Tad šis straipsnis skiriamas religinėms Baranausko lietuviškosios kūrybos paskatoms tirti. Darbe aptariamas etnokultūrinių ir religinių veiksnių poveikis Baranausko lietuviškajai veiklai. Atskleidžiamos Baranausko pažiūros į lietuvių kalbos raidą, tyrinėjamas jo poezijos santykis su religija. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į ankstyvąją lenkiškąją Baranausko poeziją, kurioje išsakytos nuopuolio, misijos, dvasinio atsinaujinimo idėjos buvo perkeltos į lietuvišką kontekstą. Baranausko tekstų turinio analizė leidžia manyti, kad jo lietuviškosios kūrybos ištakos buvo kitokios nei etnokultūrinio sąjūdžio pagimdytos kūrybos. Poetui tautiškumas ir tikėjimas buvo tapatūs dalykai, o istorijos bėgsmas – transcendentinių galių raiška. Taigi etnokultūrinio sąjūdžio ideologiją nugalėjo krikščioniškoji ideologija. Kitaip nei Daukantas, Baranauskas nekūrė etiškai savitos kultūros dėl pačios kultūros. Baranauskas buvo įsitikinęs, jog katalikybės reikmės buvo ir lietuviškos poezijos, ir lietuvių kalbotyros prasmė. Universali religinė pasaulėjauta, pritaikyta lietuvių valstiečių gyvenimui ir veikimui, tautinio tapatumo nepraradusiam poetui kartu leido įprasminti savo tautiškumą, gimtąja kalba išreikšti krikščionybės apologiją.Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Kūryba; Lietuvių filologija; Lietuvių poezija; Lietuvių-lenkų santykiai; Lietuvos istorija; Pastoracija; Religija; Rusijos imperija (Russian Empire); Catholic Church; Conferssion; History of Lithuania; Lithuanian philology; Lithuanian poetry; Lithuanian-Polish relationship; Religion; Russian empire.

ENAntanas Baranauskas – a poet, Lithuanian linguist, professor at Kaunas Priest Seminary, and Seinai bishop – does not lack attention by researchers. However, his personality as a representative of the clergy has not been evaluated from the confessional aspect. The paper therefore deals with the religious inducement of Baranauskas to write in Lithuanian. The study discusses the impact of ethnocultural and religious factors on the Lithuanian activities of Baranauskas. It reveals his attitude towards the development of the Lithuanian language and examines the relationship between his poetry and religion. The paper notes the early Polish poetry of Baranauskas, where the expressed ideas of the fall, mission and spiritual renewal were transposed to the Lithuanian context. The content analysis of Baranauskas’ texts allows assuming that the source of his Lithuanian creation differed from the source of creation born out of the ethnocultural movement. The poet considered nationality and faith to be identical concepts, and historical development – an expression of transcendental powers. Thus, ethnocultural movement ideology was defeated by Christian ideology. Unlike Daukantas, Baranauskas did not create an ethically distinctive culture for the sake of culture. Baranauskas was convinced that Catholic needs were the meaning of both Lithuanian poetry and Lithuanian linguistics. The universal religious attitude, adapted to the life and work of Lithuanian peasants, enabled the poet, who did not lose his national identity, giving meaning to his nationality and expressing the Christian apologia in his mother tongue.

• Teologija / Theology
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History