Durys architektūroje : mokomoji knyga

LTŠia menotyrine studija siekiama atskleisti architektūros elemento sudėtingumą, tarpdiscipliniškumą ir sukurti bent nedidelę atsvarą architektūros teorijos fragmentacijai. Iškeltas tikslas įgyvendintas atskleidus durų reikšmių kompleksą ir simboliką, atlikus europinės tradicijos durų raidos analizę bei regioninės durų įvairovės apžvalgą. Tiriamojo objekto tipologinė struktūra, medžiagos ir konstrukciniai sprendimai, sudėtinių dalių evoliucija atskleidžia elemento technologinę prigimtį, o dekoro ir konstrukcinių poreikių derinimas išryškina esminę architektūros savybę - estetikos ir technikos dermę. Numatyti uždaviniai, siejantys gana skirtingas analizės kryptis, ir specialios literatūros stygius lėmė tai, kad naudotasi įvairiais informacijos šaltiniais: enciklopedinio pobūdžio šaltiniais, architektūros ir meno istoriniais leidiniais, interaktyviais straipsniais skirtingų epochų bei regionų architektūrinių įėjimų ypatybėms atskleisti. Tarpdisciplininė studija skiriama skirtingų sričių specialistams: architektams, menotyrininkams, istorikams, inžinerijos atstovams, bet gana stipriu šviečiamuoju-informaciniu aspektu būtų naudinga ir visiems, besidomintiems kultūriniais reiškiniais. Knygos struktūros pagrindą sudaro keturi skyriai, kurie dar skaidomi į poskyrius. Pirmajame skyriuje analizuojama tiriamojo objekto sąvoka, reikšmės ir simbolika, antrajame atskleidžiama bendra architektūrinio elemento raida europinėje Vakarų tradicijoje ir trumpai apžvelgiama kitų regionų durų specifika. Trečioji studijos dalis skirta durų sandarai nagrinėti, atskleidžiant tipologinę įvairovę, medžiagas, konstrukcijas, sudėtinių dalių specifines paskirtis ir raidą. Paskutiniame analizės skyriuje nagrinėjami įėjimų meninės raiškos būdai ir galimybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Durys; Simbolika; Tipologija; Dekoras; Doors; Symbolism; Typology; Decor; Lyginamoji analizė; Durų konstrukcija; Technologija; Durų puošyba; Comparative analysis; Doors constuction; Technology; Doors decoration.

ENThe study summarizes miscellaneous information about one of the most important architectural elements - doors; it also presents complexity and interdisciplinarity of the phenomenon of architecture. The study describes semantics and symbolics, diversity of forms and structure, evolution of constitution, specifics of structure, technology and esthetics of doors. The analysis of doors reveals its dual nature predetermined by two dominating functions: to enclose and connect. The main functions of doors includes enclosing spaces, physical security, communication, the connection between inside and outside, the formation of compositional axes and architectural style. The symbolic meaning of the entrance expresses closure and security, a boundary between oppositions and the possibility to cross it. The study of the evolution of European doors reveals that this architectural element is renewed periodically and is adapted to changing conditions. The constant return to post and beam structure framing the doors and classical decorations is evident. The general tendency balances rationality and function. The same element - doors - formed by different traditions introduces new forms of the phenomenon like sliding doors or transformable partitions.The study of door size shows large variations compared to optimal size determined by anthropometric measures. Reduction of door size is influenced by heating economy or ceremoniality. Doors are enlarged to increase passage space, for respectability, and celebration reasons. Forms of doorways vary and include rational rectangular shapes, archway, circular, or irregular shapes. The door form is more rational and common because it must fulfill more practical requirements. The misalignment of doorway, door size, and shape create great possibilities for various and expressive compositions. The synthesis of art is realized in portals. Tracing historical evolution, the synthesis of architecture and sculpture was realized in different ways. The importance of architecture and sculpture was the same in the antique period. Gothic architecture was formed as a piece of sculpture and the Baroque style reduced independent sculpture to a decorative element. Sometimes a sculptural decoration, like an ornament, relief or volumes sculpture is incorporated into an entrance. Modern architecture that is in most cases undecorated becomes more sculptural on its own. [From the publication]