Lietuviškų katalikiškų XVII–XVIII amžiaus giesmių anonimiškumas : probleminiai svarstymai

LTNei Viduramžiais, atsiradus pirmosioms giesmėms tautinėmis kalbomis, nei Baroko epochoje, kai buvo išverstos, sukurtos ir išspausdintos pagrindinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų giesmės, autorystės ir originalumo klausimas nebuvo svarstomas. Taigi lietuviškų katalikiškų XVII–XVIII amžiaus giesmių autorystės, kilmės, vertimo ar perkūrimo šaltinių nustatymas painus ir sudėtingas. Šiame straipsnyje tai vadinam originalo problema. Sunkumų kyla pirmiausia dėl to, kad dažniausiai autoriai, parengėjai ar vertėjai aptariamo laikotarpio giesmynuose ir kituose leidiniuose su giesmėmis nebuvo nurodomi; nebuvo žymimi ir giesmių originalų autoriai. Ką ir kalbėti apie vertimo ar perėmimo šaltinius. Giesmių autorystė, kilmė, šaltiniai nustatinėjami daugiausia lyginant giesmių variantus, kartais vien tik pirmąsias jų eilutes. Tačiau tai mažai padeda siekiant nustatyti, iš kokio šaltinio versta. Anonimiškumas, neoriginalumas sudarė sąlygas giesmių variantiškumui. Šitaip galėjo egzistuoti keli tos pačios giesmės vertimo variantai, galėję skirtis net strofų skaičiumi. Laisvas požiūris į originalą leido atsirasti visiškai naujoms giesmėms, kurios buvo kuriamos pagal kokius nors kitus pavyzdžius. Tad autorystė nebuvo aktuali – verčiant bei kuriant giesmes ir leidžiant giesmynus svarbiau buvo ne iškelti ar pažymėti kokį mirtingą rašytoją ar vertėją, o visos bendruomenės vardu nusižeminus dirbti paprasto žmogaus naudai, Dievo garbei ir malonei.Reikšminiai žodžiai: Anonimiškumas; Autorius; Autorystė; Barokas; Giesmynas; Katalikiška giesmė; Lietuvių katalikiškos giesmės (XVII-XVIII a.); Originalas; Originalumas; Vertėjas; Viduramžiai; Šaltinis; Author; Autorship; Baroque; Catholic hymn; Hymnal; Lithuanian catholic hymns in 17-18th centuries; Middle Ages; Origin; Originality; Source; The omission of authorship; Translator.

ENThe issue of authorship and originality was considered neither in the Middle Ages, when the first hymns in national languages appeared, nor in the Baroque Epoch, when the main Catholic hymns of the Grand Duchy of Lithuania were translated, created and printed. Therefore, it is complicated and difficult to determine the authors and translators of the Lithuanian Catholic hymns of the 17th–18th c., the origin of hymns, and the sources of translation or rewriting. The paper focuses on the problem of the original. Difficulties primarily arise due to the fact that the authors, translators or editors were often not indicated in the then hymnals and other publications of hymns; the authors of original hymns were not mentioned either. The sources of translation or borrowing are also vague. The authorship, origin and sources of hymns are mostly established through the comparison of hymn variants, sometimes only their first lines. Yet, this does not help to identify the source of translation. Anonymity and non-originality created conditions for hymn variants. Thus, a hymn could have several variants of translation that could differ even by the number of stanzas. A liberal attitude towards the original enables the appearance of totally new hymns that were produced according to some other examples. Authorship was irrelevant; when translating and creating hymns and publishing hymnals it was more important not to enthrone or commemorate any mortal author or translator, but rather to work humbly for the sake of an ordinary man and glory and grace of the Lord on behalf of the entire community.