Christiano Gottliebo Mielcke's "Kūlikas" - klasicistinio vertimo pavyzdys

LTStraipsnyje apžvelgiamas Christiano Gottliebo Mielcke (1733-1807) Christiano Fürchtegotto Gellerto (1715-1769) pasakėčios „Kūlikas“ vertimas. Polemikoje su Gottfriedu Ostermeyeriu Mielce žadėtas Gellerto pasakėčių rinkinėlis, regis, liko neišspausdintas. Versdamas kūrinį Mielce orientavosi į skirtingus recipientų tipus: lietuvių ir vokiečių raštijos darbuotojus, kuriems siekė įrodyti, kad lietuvių kalba tinka kilniai poetinei kūrybai; lietuvių valstiečių bendruomenę, kurioje kūrinys turėjo paplisti. Orientacija į du tiek išsilavinimu, tiek kultūrine patirtimi gana skirtingas grupes lėmė nukrypimų nuo originalo pobūdį. Veikiamas romantinių idėjų, Mielce lietuvių šnekamosios kalbos raišką laikė tinkama poetinei kūrybai. Atsisakydamas pažodinio vertimo Mielce mėgino atsižvelgti į skirtingą kiekvienos „kalbos dvasią“. „Kūliko“ vertimas išlaikė pagrindinę originalo siužetinę ašį, tačiau atsižvelgdamas į recipientą Mielce nevengė teminių kupiūrų, originalių intarpų. Tai sąlygojo palyginti menką bendros originalo ir vertimo leksikos sluoksnį. Mielce sąmoningai rinkosi stilistiškai žymėtą šnekamosios kalbos raišką, vykusiai pasirėmė rengiant žodyną perimtais ar paties sukauptais liaudies kalbos pavyzdžiais. Verčiant pasakėčią pasirinkta ir paprastesnė, šnekamajai kalbai artimesnė ritminė struktūra: ketureilės strofos, kurias sudaro trumposios jambinės keturpėdės eilutės. „Kūliko“ vertimas atitiko klasicistinio vertimo reikalavimus: buvo išlaikytas tam tikras idėjinis ir teminis bendrumas su originalo tekstu, kita vertus, meninė raišką adaptuota atsižvelgiant į vertimo recipientą.Reikšminiai žodžiai: Christianas Fuerchtegottas Gellertas; Christianas Gottiebas Mielcke'us; Kristijonas Gotlybas Milkus; Laisvas klasicistinio stiliaus vertimas; Pažodinis vertimas; Vertimas; Vertimas į lietuvių kalbą; „Der junge Drescher“; „Kūlikas“; Christian Fuerchtegott Gellert; Christian Gottlieb Mielcke; Free classicist style translation; Translation; Translation into Lithuanian; Word-for-word translation; „Der junge Drescher“; „Kūlikas“.

ENIn the chapter on poetics of the Lithuanian grammar, which was published in Konigsberg (Karaliaučius) in 1800, Christian Gottlieb Mielcke published his own translation of Der Drescher (The Thresher), a fable by Christian Furchtegott Gellert. According to Mielcke's plan, The Thresher was supposed to become an example of a proper translation of a piece of poetry into Lithuanian. Having rejected the possibility of word-for-word translation and influenced by the nascent ideas of Romanticism, Mielcke was the first in a Lithuanian cultural milieu to write about the necessity of taking into consideration the "spirit of the language". This was the most apparent in the phraseological units and figurative phrases that could not be translated literally. When translating, Mielcke did not aim to reproduce the original precisely. Having the audience for his translation - a Lithuanian peasant - in mind, he consciously tried to adjust the fable by Gellert to the life and language of a peasant by modifying the theme and the means of expression. He would not object to expurgating certain episodes and original parts and he would use stylistically marked spoken language and transform versification. In general, the translation by Mielcke satisfied the requirements of a rather free classicist style translation. [text from author]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies