Pirmųjų spausdintų lietuvių kalbos gramatikų sintaksė

LTStraipsnyje aptariama pirmųjų spausdintų lietuvių kalbos gramatikų – Kleino „Gramatikos“ (toliau – KlG) ir Sapūno bei Šulco „Kompendiumo“ (toliau – SŠG) – sintaksės dalykai, atidžiau apžvelgiamos pateikiamų lietuviškų pavyzdžių konstrukcijos. Sintaksės daliai KlG skiriama apie 20 proc. teksto, o SŠG – beveik 50 proc., tačiau išsamesnė vis dėlto yra Kleino sintaksės dalis, kurioje apibrėžiamas ir sintaksės objektas. Išimtį sudaro tik palyginti detalus linksnių vartosenos apibūdinimas SŠG. Abiejose gramatikose formų ir nekaitomųjų kalbos dalių vartosena aptariama sintaksės dalyje, nors apie tai kalbama ir morfologijoje. Sintaksės dalį Kleinas pirmiausia skaido pagal sintaksinius žodžių derinimo ir valdymo santykius, o valdymo atvejus grupuoja pagal linksnius bei kitas žodžių formas ir visur remiasi konstrukcijų sąvokomis. SŠG sintaksės „sekcija“ pirmiausia skaidoma pagal kalbos dalis ir tik paskui atsižvelgiama į žodžių formas; čia viskas formuluojama taisyklėmis ir pastabomis prie jų. Abiejose gramatikose vienodų pavyzdžių esama apie 15, tačiau jie kartais skiriasi žodžių formomis ar rašyba. Sintaksinių konstrukcijų pavyzdžių Šulcas greičiausiai ėmė iš Kleino „Gramatikos“. KlG daug nuosekliau ir dėsningiau kietinami jotinio minkštumo priebalsiai [l], [r], [s], [š], [ž] (ypač galūnėse ir priesagose), o SŠG jie dažniau rodomi minkšti. Kur dabartiniai jotinio minkštumo priebalsiai SŠG kieti (be minkštumo ženklo ), ten gali būti pasireiškusi KlG įtaka, dėl kurios SŠG atsiradę nenuoseklumų. Nors abi gramatikos turi panašumų, tačiau laikytinos atskirais savarankiškais darbais.Reikšminiai žodžiai: Gramatika; Kalbos dalys; Kietieji priebalsiai; Lietuvių kalbos gramatika; Lotynų kalba; Sintaksiniai ryšiai; Sintaksė; Grammar; Grammar of the Lithuanian language; Latin; Lithuanian; Part of speech; Syntactic approaches; Syntax; Velarized consonants.

ENThe paper discusses the syntactic parts of the first printed Lithuanian grammar books – “Grammatica Litvanica” by Daniel Klein (KlG) and “Compendium Grammaticae Lithvanicae” by Kristupas Sapūnas and Teofilis Šulcas (SŠG) and more thoroughly examines the constructions of given Lithuanian examples. The part devoted to syntax in KlG constitutes about 20% of the text, whereas that of SŠG almost 50%; however, the syntactical part of KlG, which defines the object of syntax, is far more comprehensive. The usage of prepositions, which is presented more fully in SŠG, is an exception. The usage of forms and uninflected parts of speech is discussed in the syntactical part in both grammars, although this issue is also touched upon in morphology. Klein divided syntax according to syntactic word agreement and government relations, and grouped the word government instances according to cases and other word forms. His basic concept was construction. The SŠG syntax section is primarily divided according to the parts of speech and only then pays regard to word forms. There are about 15 illustrative phrases that coincide in both grammars, yet they sometimes differ in word forms or spelling. Šulcas most probably took the examples of syntactic construction from Klein. KlG is far more consistent in showing velarized (unpalatalized) consonants [l], [r], [s], [š], [ž] (particularly in flexions and suffixes), while SŠG writes them more often as palatalized ones. Examples of SŠG which present velarized sounds in the position of palatalized ones (without the mark of palatalization used in contemporary standard Lithuanian) might have been influenced by KlG, thus causing certain inconsistencies in SŠG. Although both grammars have similarities, they are to be considered as two independent works.