Kundos kultūros tyrinėjimų problematika

• Problems of investigation of the mesolithic Kunda culture
• Проблематика исследований мезолитической Кундской культуры

LTŠiuo metu yra žinoma 32 Kundos kultūros gyvenvietės ir 43 pavienių Pulio tipo strėlės antgalių radimvietės. Nemuno aukštupyje ir Ščiaros upės pakrantėse Baltarusijoje rasta Kundos kultūros medžiaga (baltarusių tyrinėtojo V. Obuchovskio duomenimis) pridėta prie minėtų radinių. Iš jų 26 gyvenvietės yra daugiau ar mažiau tyrinėtos kasinėjimų būdu. Tačiau tik 4 tyrinėtos gyvenvietės yra su atskirais kultūriniais sluoksniais (Pulli, Zvejniekų II apatinis sluoksnis, Suliagalio ir Milukių 1-oji gyvenvietė). Kundos kultūra susiformavo Svidrų kultūros grupėms taikantis prie pasikeitusių gamtos sąlygų ir įsisavinant miškų medžiotojų gyvenimo būdą. Kundos kultūros genezė datuotina VIII tūkst. pr. Kr. 2-uoju ketvirčiu. Kundos kultūros genezė vyko Nemuno, Priegliaus bei Narevo aukštupio baseinuose, teritorijoje kur yra kokybiškos titnago žaliavos. Tai būtina sąlyga ankstyvajam Kundos kultūros Pulli etapui būdingos titnago apdirbimo technologijos susiformavimui. Kundos kultūrai yra būdinga labai išvystyta titnago apdirbimo skeltinė technika, taisyklingoms skeltėms gauti panaudojant nuspaudimo techniką ir vienagalius kūginius skaldytinius; ši technologija buvo ištobulinta vietinių Svidrų kultūros žmonių. Panašu, kad Kundos kultūra perėmė šią techniką iš Kudlajevkos kultūros. Kundos kultūros genezė vyko Nemuno, Priegliaus bei Narevo aukštupio baseinuose, teritorijoje kur yra kokybiškos titnago žaliavos. Tai būtina sąlyga ankstyvajam Kundos kultūros Pulli etapui būdingos titnago apdirbimo technologijos susiformavimui. Kundos kultūra dar Preborealio laikotarpio viduryje išplito visame Rytų Pabaltijyje. Preborealio laikotarpiu Kundos kultūros bendruomenė s taip pa t pasiekė Dauguvos aukštupio, Ladogos ir Onegos apyežerių, Pietų Suomijos rajonus.Šiuo laikotarpiu Kundos kultūros įtaka buvo jaučiama ir Butovo kultūros gyvenvietėse Volgos aukštupyje. Kundos kultūros ankstyvasis etapas arba Pulli tipo gyvenvietės apėmė tik konkretų siaurą laikotarpį – Preborealio vidurį ir antrąją pusę (VIII tūkst. pr. Kr. vid. -2-oji pusė). Greičiausiai tik šiuo laikotarpiu datuotinos Kundos kultūros gyvenvietės Šiaurės vakarų Baltarusijoje, Šiaurės rytų Lenkijoje ir Pietų Lietuvoje. Šio laikotarpio gyvenvietėse Latvijoje ir Estijoje randami titnaginiai dirbiniai iš importinė s žaliavos. Ankstyvasis Kundos kultūros etapas pasibaigė, kai Nemuno baseino pietinę bei vidurinę dalis užėmė Kudlajevkos kultūra ir Kundos kultūros žmonės neteko galimybės naudotis ten esančiais kokybiškos titnago žaliavos šaltiniais. Galima daryti prielaidą, kad Kundos kultūros bendruomenės šiaurinėje Pabaltijo dalyje greičiausiai išliko iki Borealinio laikotarpio pabaigos. Tačiau jų materialinė kultūra ženkliai pakito nutrūkus titnago žaliavos importui. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kundos kultūra; Šiaurės estija; Kunda culture; Nothern Estonia.

ENAt present time the author is aware of 32 settlements of the Kunda culture and 43 stray find sites of Pullitype arrow points. The material of the Kunda culture, found in the Upper Nemunas basin in Byelorussia as far as the banks of the Sciara River in the South (after V. Obuchovski' verbal information), adds to the ciphers mentioned above. 26 settlements out of these were more or less investigated by excavation. However, only 4 investigated settlements are with separate occupational layers (settlements of Pulli, of Zvejnieki II, bottom layer, of Suliagals and of Miluki). The Kunda culture developed due to acclimatization of the Swiderian culture groups to changes in natural conditions and to assimilation of forest hunters' style of life. Genesis of the Kunda culture is dated to VIII millennium BC, 2nd quarter. The Kunda culture processed flint by pressing regular blades from conical cores, this technology being a consistent chain in development of the Swiderian flint processing technique. Most likely the Kunda culture absorbed the insert technique from the Kudlaevka culture. Genesis of the Kunda culture took place in the upper basins of such rivers as Nemunas, Prieglius and Narev, the territory rich in flint of quality. This was a prerequisite for formation of flint processing technology typical to the early Pulli stage of the Kunda culture. As early as the middle Preboreal climatic period, the Kunda culture spread in the whole East Baltic. In the course of the Preboreal period, communities of the Kunda culture also reached regions of the Upper Dauguva, environs of the Ladoga and Onega Lakes, localities of South Finland. At that period, influence of the Kunda culture was more pronounced in settlements of the Butovo culture on the Upper Volga as well.The early stage of the Kunda culture or of Pullitype settlements covered only a specific narrow period, i.e. the middle Preboreal and its second half (middle - second half of VIII millennium BC). Presumably settlements of the Kunda culture in NW Byelorussia, NE Poland and S Lithuania could be dated to this period only. Settlements of that period in Latvia and Estonia contain flint artefacts from imported material. The early stage of the Kunda culture ended after occupation of the southern and central part of the Nemunas basin by the Kudlaevka culture when the Kunda people were deprived of access to qualitative flint sources. It may be presupposed that communities of the Kunda culture most likely remained in the North Baltic until the end of the Boreal period. However, their material culture underwent remarkable changes after termination of flint import. [From the publication]