Vyskupo M.Valančiaus įsakymo palaidoti "Čičinsko mumiją" istorinis kontekstas

LTPublikacija 1865 m. balandžio 22 vyskupo Motiejaus Valančiaus įsakymo slaptai palaidoti Upytės bažnyčios prieangyje, specialioje spintoje laikytus palaikus – legendomis apipintą vadinamąją Čičinsko mumiją. Dokumento faksimilė taip pat skelbiama LKMA Metraščio tome, kad ateities kartoms būtų lengviau prieinamas dokumentas, paslaptingai nukeliavęs už Atlanto ir paslaptingai vėl grįžęs į Lietuvą. Publikacija lydima išsamaus mokslinio komentaro, kuriame aptariamas net tik dokumentas, bet ir Upytės bajoras Čičinskas (Vladislovas Sicinskis) bei šio garsaus bajoro legenda žmonių atmintyje ir istoriografijoje. Nurodoma, kad intriguojanti ne tik Čičinsko gyvenimo, bet ir jo gyvenimo aiškinimų istorija. Šia, atrodo, tokia ordinarine asmenybe yra domėjęsis ne vienas žymus mūsų šalies meno ir mokslo žmogus: A.Mickevičius, M.Valančius, Maironis, istorikai A.Šapoka, S.Sužiedėlis, A.Tyla. Apie jį rašė visos lietuvių enciklopedijos: prieškario, sovietmečio, išeivijos. Jos nepamiršta net ir mūsų postmodernių laikų kultūrologai. Vysk. M.Valančiaus laikais, ypač 1863 m. sukilimo metu, folklorinė legendinė interpretacija tapo nesuderinamo su krikščioniška pagarba mirusiųjų palaikams pobūdžio, taip pat įgijo itin antirusišką politinį atspalvį. 1865 vasario 5 gubernatorius Muravjovas paprašė vysk. M.Valančių suteikti daugiau žinių apie mumiją. Balandžio 22 gubernatorius slaptai kreipėsi į vyskupą, prašydamas įsakyti lavoną palaidoti. Rugpjūčio 11 vyskupas pranešė gubernatoriui, kad lavonas jau palaidotas. Vysk. M.Valančiaus įsakymas palaidoti lavoną buvo išlikęs Upytės parapijos archyve.Reikšminiai žodžiai: Kataliku bažnyčios istorija Lietuvoje; Lietuvos istorija XIX a.; Motiejus Valančius; Rusijos imperinė politika; Valstybės ir bažnyčios santykiai; Vladislovas Sicinskis (čičinskas); History of Lithuania at the 19th century; History of the Roman Catholic Church in Lithuanian; Motiejus Valančius; Relations between State and Church; Russian Imperial Policy; Wldyslaw Sicinski.

ENIt is the publication of 22 April 1865 of the order of bishop Motiejus Valančius to secretly bury the remains of a legendary mummy of Siciński kept in a special wardrobe in the entryway of the Church of Upytė. The facsimile copy of the document is also announced in the volume of the LCAS Chronicle to ease the access to the document, which secretly appeared on the other shore of the Atlantic ocean and secretly returned to Lithuania, for future generations. The publication is accompanied by an extensive scientific comment discussing not only the document, but also the noblemen Siciński of Upytė (Władisław Siciński) and the legend of this famous nobleman in people’s memory and historiography. Not only was the life of this nobleman intriguing. The history of interpretations of his life is also very interesting. More than one famous artists or scientists were interested in such an ordinary personality: A.Mickevičius, M.Valančius, Maironis, historians A.Šapoka, S.Sužiedėlis, A.Tyla. All Lithuanian encyclopaedias wrote about him: Post-war, Soviet, emigrant encyclopaedias. Even culture specialists of the post-modern period do not forget about him. In the times of bishop Motiejus Valančius, during the uprising of 1863, the folk legendary interpretation contradicted to the Christian respect to remains of the dead, and it also acquired the anti-Russian character. On 5 February 1865, governor Muravjov asked bishop Motiejus Valančius to provide him with more information about the mummy. On the 22nd of April, the Governor secretly addressed the bishop asking to order to bury the corpse. On the 11th of August, the bishop informed the Governor that the corpse had been buried. Bishop Motiejus Valančius’ order to bury the corpse was kept in the archive of the Parish of Upytė.