Bajorų pašnektė ir Aknystos, Garšvinės, Subačiaus lietuvių šnektos

LTStraipsnyje siekiama nustatyti Bajorų pašnektės sandarą, jos santykį su gretimomis Aknystos, Garšvinės, Subačiaus lietuvių šnektomis ir skirtumų atsiradimo priežastis. Apžvelgiamas Janio Kulitano „Garšvinės šnektos žodynas“ – aiškinamasi, ar tiksliai jis atspindi Bajorų kaimo ir aplinkinių Latvijos valsčių lietuvių uteniškių šnektą. Kulitano žodynas yra didžiausias Latvijos lietuvių šnektos atstovo parengtas darbas. Žodynas nemokslinis: jame nėra ypač reikalingų rišlių sakinių, iliustruojančių žodžių reikšmes, jos neaiškinamos, tekstas nekirčiuotas. Žodžiai užrašyti latvių kalbos rašmenimis Žodyne perdėta latvių kalbos įtaka Garšvinės šnektai. Kulitanas tiksliai nežymėjo balsių ilgumo, priebalsių minkštumo, priegaidžių ir t. t. Šnektoje garsus am, an, em, en, ą, ę atitinka um, un, im, in, u, i (pvz.: pažu.nde. 'pažandė', slunktis 'slenksnis', gi.vi.n't' 'gyventi', užals 'ąžuolas'), nekirčiuotus a, e – pusilgiai a., e. (aviža.s 'avižos', palu.nge. 'palangė'). Kulitanas latvių kalbos pavyzdžiu pusilgius balsius žymėjo brūkšneliu virš raidės. Šnektoje tarp priebalsių b, p , v ir a, u, i tartas j: kvepja 'kvepia', latvju 'latvių', šlapji 'šlapi'. Šnektoje kirčio atitraukimas sąlyginis. Kulitano užrašyti žodžiai nuo gretimų Aknystos, Subačiaus lietuvių kaimų tarties skiriasi tuo, kad juose išmetamas trumpasis galūnės balsis a ir kietinami priebalsiai c', dž' (taip pat r, ž, š) prieš a, u. Kai susidaro sunkiau ištariamos priebalsių samplaikos, trijose pozicijose trumpasis balsis a išlaikomas. Straipsnyje pateikiami Latvijos lietuvių šnektų tekstai su fonetine transkripcija.Reikšminiai žodžiai: Aknystos šnekta; Bajorų pašnektė; Balsių ilgumas; Garšvinės šnekta; Garšvinės šnektos žodynas; Kalbų kontaktai; Kalbų kontaktas; Priegaidė; Subačiaus šnekta; Tekstas; Šnekta; Šnektos žodynas; A dictionary of the Garšvinė subdialect; Dictionary of subdialect; Language contact; Speech of Bajorai; Subdialect; Text; The Aknysta subdialect; The Garšvinė subdialect; The Subačius subdialect; Vowel length; Word intonation.

ENGaršvinės šnektos žodynas, a dictionary of the Garšvinė (Lett. Garsene) subdialect, by Janis Kulitanas is the largest published work compiled by a representative of the Latvian Lithuanian subdialect. The dictionary is not a research publication and thus hardly reliable. It clearly overestimates the influence of Latvian on the Garšvinė subdialect and has a few shortcomings, e.g., Kulitanas did not indicate vowel length, consonant palatalization, pitch, etc. In the subdialect, the sounds am, an, em, en, ą, ę become um, un, im, in, u, i (e.g. pažu.nde. 'under-jaw', sluńktis 'threshold', gi.vi.n't' 'to live', wzals 'oak'), the unstressed a; e- become half-long a., e. (a-viža.s 'oat', palu.nge. 'window-sill'; Kulitanas adopted the Latvian marking of halflong vowels and added a hyphen above the relevant letter). In the clusters consisting of the consonants b, p, v and vowels a, u, i the sound j was pronounced: kve-pja '(it) smells (good)', latvju- 'Latvian (gen. pi.)', šlapji 'wet (masc. nom. pi.)'. The subdialect also had a characteristic stress retraction: pajuoka 'pajuoka' 'mockery', tóli 'toli' 'far'. Differently from the subdialect of the nearby Lithuanian villages of Aknysta and Subačius, Kulitanas recorded words where the short a of the ending is dropped and the consonants ć', dž' (as well as r, ž, š) are velarized before ä, ü. When more complex consonant clusters occur, the short vowel a is preserved in three positions. Kulitanas attempted to reconstruct the subdialect of Lithuanian that he remembered from his young days, which might have not been an easy task for a man in his seventies. [text from author]