Nuo rankraščio iki kritinio komentuoto leidimo : senųjų lietuviškų tekstų editorikos problemos. Wolfenbüttelio postilės (1573) pavyzdys

LTStraipsnyje aptariami svarbiausi rankraštinio ar spausdinto šaltinio kaip istorinio dokumento kritinio leidimo principai ir problemos. Kritinis leidimas aktualina tam tikrame tekste slypinčią informaciją ir lokalizuoja tekstą kultūros tradicijoje. Leidėjui iškyla uždavinys nustatyti, ką teksto autorius parašė bei kokią galutinę teksto formą jis norėjo perduoti teksto vartotojui, užtikrinti teksto istorinį autentiškumą ir pateikti išsamius teksto komentarus. Kadangi lietuvių tekstologijoje tekstų kritinės leidybos tradicija dar nėra iki galo susiformavusi, leidybines strategijas leidžiant lietuviškus XVI amžiaus rankraščius įmanoma nustatyti tik empiriškai, indukciniu būdu ir tik vėliau jas galima apibendrinti metodologiškai. Straipsnyje, pavyzdžiu imant „Wolfenbüttelio postilę“ (1573) aptariami svarbiausi kritinio komentuoto leidimo tikslai ir uždaviniai, kurių svarbiausias – padaryti rankraštį prieinamą tolesniems tyrimams. Pagrindinius rankraščio kritinio komentuoto leidimo etapus sudaro: rankraščio skaitmeninė versija (digitalizatas); analitinis rankraščio aprašas (išorė: popierius, rašymo priemonės, įrišimas, rašto pobūdis; turinys: teksto sandara; istorija: sukūrimas, recepcija, tyrimas); dokumentinis paraidinis teksto perrašąs; dvisluoksnis kritinis (tekstologinis) aparatas; komentarai; registrai: santrumpos, šaltiniai, bibliniai ir nebibliniai asmenvardžiai, Biblijos ir autorių citatos bei parafrazės, perikopės ir žodžių formų konkordancija. Straipsnyje atskirai aptariami kiekvieno „Wolfenbüttelio postilės“ rankraščio kritinio komentuoto leidimo etapo ypatumai.Reikšminiai žodžiai: Faksimilė; Istorinis tekstas; Komentarai; Komentuotas leidinys; Nuorašas; Postilė; Rankraštis; Rankraščiai; Comments; Editorialized publication; Facsimile; Historical text; Manuscript; Manuscripts; Postilla; Transcript.

ENThe article discusses the key principles and problems of editorialised publication of a manuscript or printed source as a historical document. Editorialised publication brings information of a certain text up-to-date and localises the text in a cultural tradition. The editor has the goal to define what the author of the text wrote and what is the final form of the text he wanted to present to the user of the text, as well as to ensure the historical authenticity of the text and present extensive comments. Whereas, the tradition of editorialised publication of texts in the Lithuanian textual criticism has not developed to the full extent, the strategies of publication of Lithuanian manuscripts of the 16th c. can be defined only empirically, by means of induction and only then can they be generalised methodologically. The article discusses the key goals and objectives of the publication in question, the key of which is to make the manuscript available for further research. The key stages of the editorialised publication of the given issues are: the digital version of the manuscript; the analytical description of the manuscript (the appearance: paper, means of writing, the binding, the character of writing, the content, the structure of the text, its history: creation, reception, research); the documentary literal rewriting of the text; the two-layer critical (textual) apparatus; comments; registers; summaries; sources, biblical and non-biblical personal names, quotes and paraphrases of the Bible and the authors, pericope texts and concordance of forms of words. The article separately discusses peculiarities of the editorialised publication of each manuscript of the Wolfenbüttel Postilla.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies