Istorinė leksikologija ir etnogenezės problemos
LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į kalbos faktų reikšmę etnogenezei, į pirmą vietą iškeliant substratinę-adstratinę etnosų sąveikos formą ir jos pėdsakus kalboje. Tyrimo objektu pasirinkti baltų ir slavų etnosai (bei kalbos), nes būtent jų senųjų ir seniausiųjų santykių pobūdis bei jų poveikis kalbų raidai tebekelia didžiausias diskusijas. Etimologinis substratinių skolinių išskyrimo kriterijus pritaikomas tais atvejais, kai baltiška apeliatyvo kilmė nustatoma pagal fonetiką, semantiką, etimologiją ir kitus kriterijus, tačiau etimono – leksemos, kuri galėjo būti paskolinta slavų kalboms, dabartinėse baltų kalbose nerandame. Vienu iš patikimiausių kriterijų tiek apeliatyvinės leksikos, tiek vietovardžių „tautybei“ nustatyti yra žodžių darybos ir pirmiausia afiksų kriterijus. Kartais substratinę baltizmo kilmę gali „išduoti“ ir fonetika. Iki šiol, kalbant apie seniausius baltų ir slavų santykius bei jų pobūdį, substratiniam paveldui daugiau dėmesio skyrė archeologai nei kalbininkai, todėl susidarė tokia prieštaringa situacija, jog archeologai pirmieji „apgyvendino“ senuosius baltus kur kas didesniame šiandieninės Slavijos plote negu kalbininkai. Pastarieji tradiciškai linkę senuosius bendrumus priskirti bendrosios baltų-slavų raidos rezultatams, o kalbant apie slavų kalbų leksiką, žodžius, bendrus su baltų kalbomis, tačiau vartojamus ne visose slavų kalbose, o tik tose teritorijose, kur veikė baltų substratas, kalbininkai dažniausiai laiko slaviškais archaizmais. Tai leidžia teigti, jog arealiniu kriterijumi kalbininkai naudojasi vis dar nepakankamai nuosekliai.Reikšminiai žodžiai: Apeliatyvai; Baltizmai slavų kalbose; Baltizmas; Baltų ir slavų kalbiniai kontaktai; Baltų substratas; Etninis tapatumas; Etnogenetiniai procesai; Etnogenezė; Etnonimai; Etnosas; Genčių migracijos; Istorinė leksikologija; Kalbinis substratas; Kalbos evoliucija; Kontaktai; Leksiniai skoliniai; Skoliniai; Substratas; Toponimai; Appellatives; Baltic Slavic languages contacts; Baltic substrate; Balticism; Balticisms in the Slavic languages; Borrowings; Contacts; Ethnic identity; Ethnic migrations; Ethnogenesis; Ethnogenetic processes; Ethnonyms; Ethnos; Evolution of language; Historical lexicology; Language substrate; Lexical borrowings; Substrate; Topo-nyms.
ENThe article draws attention to the significance of language facts for the ethno-genesis, giving priority to the substrate-adstrat form of interaction between ethnos and their traces in a language. Baltic and Slavic ethnos (and languages) have been chosen as the object of the research, because it is the nature of their old and ancient interactions and the impact thereof no the development of the language still provoke heated discussions. The etymological criteria used to distinguish substrate borrowings are applied in cases when the Baltic origin of the appellative is established based on phonetics, semantics, etymology and other criteria, however, no etymon-lexeme, which could have been borrowed by Slavic languages, has been found in modern Baltic languages. One of the most reliable criteria used to establish the appellative vocabulary as well as the “nationality” of place names is the criteria of word formation and affixes. In some cases, the substrate origin of a Baltic word can be established based on its phonetics. So far, as far as the ancient relations between the Balts and the Slavs and their nature are concerned, the substrate origin has mostly attracted archaeologists’ attention rather than that of linguists, therefore, this has resulted in a controversial situation, i.e. archaeologists, and not linguists, were the first to establish bigger modern Slavic territories once inhabited by the Balts. Linguists traditionally tend to attribute ancient common features to the results of the common Baltic-Slavic development, and consider the vocabulary and words common to Baltic and Slavic languages to be Slavic archaisms. The aforesaid allows assuming that linguists have not used the areal criteria coherently enough.
