LTBaltų-slavų prokalbėje išliko dviejų tipų proindoeuropietiškos kilmės intarpiniai (nosiniai) esamojo laiko kamienai su šaknies viduryje „i“ ar „u“. Bl.-sl. *bu-n-d-e/a- (lie. bu-n-da; -> *bud-ne/a- > sl. *Ьъпе/о-; aoristas bl.-sl. *bud-e/a-), *li-n-k-e/a- 'likti'. Šios klasės veiksmažodžiai baltų kalbose visuomet intranzityviniai. Bl.-sl. *unke/a <*ū-n-k-e/a- 'junkti' (-> *ūk-ne/a- > sl. *vykne/o-; -> lie. j-unk-sta) (aoristas bl.-sl. *ūk-e/a-); *įjungela- < *įū-n-g-e/a- 'jungti' (-> lie. jùng-ia). Pastarajai grupei priklauso ir tranzityviniai, ir intrazityviniai veiksmažodžiai. Ankstyvojoje baltų-slavų prokalbėje šių veiksmažodžių naujas pailgintasis laipsnis su „i“ ir „ū“ veikiausiai tapo aktyvo formų šaknies specifiniu bruožu, o intarpiniai esamojo laiko kamienai su trumpaisiais „i“ ir „u“ viduryje pratęsė medijo formas. Lie. „tuokti, tuokiu, tuokia“ vestinas iš akrotoninio tipo kauzatyvo (*tökw-ie/o-; plg. *suop-įe/o- 'užmigdyti': sing. 3 *suep-ti 'jis miega', pl. 3 *sųėp-nti). Senoji tiriamojo veiksmažodžio paradigma rekonstruotina taip: *tuokti, *tuokiu, *tuokia. Esamojo laiko „ia“ kamienai su akūtinės kilmės šaknimis dabar lietuvių kalboje gali turėti tiek akūtinės, tiek cirkumfleksines priegaidės (pvz., puošti, puošiu, puošia < *pok-įe/o- ir puošti, puošiu, puošia).Priegaidė svyruoti pradėjo „piešti, piešia < *peiš-'iela-“ tipo veiksmažodžiuose, kurie turėjo seną akūtinį šaknies balsį: inf. *sprę'sti, praes. *sprendžiu, *sprendžia < *spre'nd-'ia (su métatonie douce atitraukiant kirtį). Toks kirčiavimo modelis vėliau buvo perimtas „puošti“ tipo veiksmažodžių. Aukštesniojo laipsnio būdvardžių formos, išplėstos individualizuojamąja priesaga -n- baltų kalbose įgijo konglomeratą *-įes-n- (lie. -esnis), graikų ir germanų kalbose - *-is-on-. Indoeuropiečių prokalbei rekonstruotina amfidinaminė paradigma: sing. nom. *plh1-ie's-o (*-ön), асе. *plh1-įes-on-m, gen. *pĮh,-is-n-es. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai; Balsių kaita; Baltų kalbos; Baltų-slavų prokalbė; Esamasis laikas; Intarpas -n-; Kirtis; Lietuvių kalbos istorinė gramatika; Morfologija; Priegaidės; Priesaga -n-; Veiksmažodis; Ablaut; Accent; Accentology; Baltic languages; Comparative degree of adjectives; Historical grammar of Lithuanian; Infix –n-; Intonations; Morphology; Present tense; Proto-Baltic-Slavic; Suffix -n-; Verb; Vowel change; Word stress.
ENThe nasal presents of Proto-Indo-European derived from roots containing medial i and u are represented by two types in Balto-Slavic: 1. Proto-Balto-Slavic *bu-n-d-e/a- 'wake up' (*bud-ne/a- > Proto- Slavic *Ьъnе/о-), aorist Proto-Balto-Slavic *bud-e/a-, *li-n-k-e/a- 'be left, remain'. Verbs of this group always are intransitive in Baltic. 2. Proto-Balto-Slavic * unke/a- < *ū-n-k-e/a- 'get accustomed' (*ūk-ne/a- > Proto-Slavic *vykne/o-; -> Lith. j-unk-sta), aorist Proto- Balto-Slavic *ūk-e/a-, *įunge/a- < *iū-n-g-e/a- 'yoke' (Lith. jung-ia). This group comprises transitive and intransitive verbs. In a prehistorical stage of Balto-Slavic the newly created lengthened grade i and ū of these verbs seems to have been characteristic of active forms, whereas nasal presents with medial i and u must continue middle forms. Lith. tuokti, tuokiu, tuokia 'wed, marry' derives from a causative of the acrotonic type (*tok-ie/o-; cf. suop-ie/o- 'put to sleep' : primary verb sg. 3 *suep-ti, pi. 3 *suep-nti 'sleep').The original paradigm must have been *tuokti, *tuokiu, *tuokia. Presents in -ia belonging to acute roots in general have acute beside circumflex intonation (e. g. puošti, puošiu, puošia < *pok-ie/o- beside puošti, puošiu, puošia). The fluctuation of intonation originates in verbs of the type piešti, piešia < *peis- ie/a- containing an acute root vowel: inf. *spręsti, praes. * sprendžiu, *sprendžia < *sprend-įa (metatonie douce). Later this pattern was followed by verbs of the puošti type. The comparatives enlarged by the individualizing suffix *-n- have the combination *-ies-n- in Baltic (Lith. -esnis) and *-is-on- in Greek and Germanic. For Proto-Indo-European we have to reconstruct an amphidynamic paradigm: sg. nom. *plh,-įes-o (*-on), асc. *plh,-įe's-on-m, gen. *plh-is-n-es. [text from author]