Dėl vardažodžių apofonijos baltų ir slavų kalbose

LTStraipsnyje, remiantis austrų kalbininko Jochemo Schindlerio suformuotomis indoeuropiečių apofonijos teorijomis, nagrinėjama baltų ir slavų kalbų vardažodžių apofonija. Baltų ir slavų kalbos turi daug leksinių bendrybių, dėl kurių daugelis tyrinėtojų mano, kad tarp pirminės indoeuropiečių kalbos ir istorinių kalbų galima rekonstruoti bendrą baltų-slavų prokalbę. Tačiau dažnai pasitaiko tokių skirtumų, kad praktiškai neįmanoma atstatyti bendros prolytės: tokius atvejus demonstruoja žodžiai, kurių šaknys baltų ir slavų kalbose, nors labai artimos, bet fonetine struktūra nemažai skiriasi; taip pat neabejotinai giminiški žodžiai, besiskiriantys balsių kaita (pvz., lietuvių diena < *dei-n- / senovės bažnytinė slavų дънъ < *din-). Sprendžiant baltų ir slavų kalbų seniausių santykių problemą, pastarojo tipo pavyzdžiai yra svarbiausi, nes juos galima traktuoti arba kaip argumentus prieš baltų-slavų kalbinę vienybę, arba kaip senesnio laikotarpio pėdsakus, kai vardažodžių paradigmose galėjo egzistuoti po du apofoninius alomorfus. Straipsnyje pateikiamas balsių kaitą iliustruojantis žodžių sąrašas. Siekiant pasverti tokių dubletų reikšmę baltų-slavų prokalbės rekonstrukcijai pirmiausia aptariami svarbiausi naujausių indoeuropiečių apofonijos teorijų teiginiai ir jais remiantis analizuojamos pateiktos balsių kaitos skirtybės baltų ir slavų kalbose iš pateikto sąrašo plačiau aptariant du atvejus: *pint- / *pont- 'kelias' ir *pan-u / *pūr- 'ugnis'. Siekiama parodyti, kad apofoninius baltų ir slavų kalbų skirtumus nebūtinai reikia laikyti argumentais prieš bendros prokalbės egzistavimą.Reikšminiai žodžiai: Balsių kaita; Baltų ir slavų kalbos; Baltų–slavų prokalbė; Kamienas; Vardažodžių apofonija; Vokalizmas; Apophony; Baltic and Slavic Languages; Balto-Slavic proto-language; On Nominal Apophony; Stem; Vocalism.

ENIt is well known that Baltic and Slavic languages display a great number of lexical convergences; on this basis, many scholars are inclined to reconstruct a common Balto-Slavic proto-language. The first who criticized this theory was the French scholar Antoine Meillet, who has shown in his book Les dialectes indo-europiens (1908) that cognate Baltic and Slavic forms frequently have a different stem vocalism. In this paper two such doublets are discussed: the word for 'way' (*pint- > OPruss pintis / *pont- > OChSlav […]) and the word for 'fire' (*pan-u > OPruss panno / *pūr- > Cz […] 'fire-brand') on the basis of Jochem Schindler's theory of apophonical classes (Ablautklassen). [text from author]