Virvelinė keramika pietų Lietuvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Virvelinė keramika pietų Lietuvoje
Alternative Title:
  • Corded Ware Culture pottery in South Lithuania
  • Шнуровая керамика в южной Литве
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2000, t. 19, p. 109-124
Summary / Abstract:

LTPietų Lietuvoje virvelėmis puoštos keramikos aptikta 23-jose gyvenvietėse. Penkiolika iš jų galima priskirti Pamarių kultūrai. Kituose paminkluose virvelinė keramika priklauso vėlyvesniam laikotarpiui arba jos rasta labai mažai, ir, priskirti konkrečiam periodui sunku. Virvelinės keramikos gausumu išsiskiria Katros ir Ūlos upių aukštupiai, kur seniau telkšojo daug nedidelių ežerų. Pietų Lietuvoje apie 50% virvelinės keramikos nulipdyta iš molio masės su smulkiomis organinėmis priemaišomis arba iš ežerinio molio. Šamoto, smėlio naudojimu Pietų Lietuvos virvelinė keramika artima rastajai Baltarusijos panemunės, šiaurinės Polesės, Dnepro vidurupio gyvenvietėse. Pagal keramikos puošybą, molio masę išsiskiria dviejų regionų Dzūkijos ir Užnemunės gyvenvietės. Kubilėliai ir Gedupis gali priklausyti jau povirveliniam laikotarpiui - žalvario amžiui. Pajūrio virvelinės keramikos puodai yra stambesni ir didesni. Pietų Lietuvai nebūdinga sudėtinga vėlyvesnių pajūrio gyvenviečių keramikos ornamentika. Puodų dydžiu, paprastesne puošyba Pietų Lietuvos virvelinė keramika artimesnė rastajai Žemaitijos gyvenvietėse. Virvelinės keramikos kultūros gyventojai rytiniame Pabaltijyje pasirodė 2500 m. pr. Kr. Pamarių kultūros gyvenvietės Pietų Lietuvoje galėjo gyvuoti 2300-1900 (1800) m. pr. Kr. Jas pakeitė paminklai su povirveline, artima Tšineco kultūrinei sričiai, keramika. Skirtumai tarp Pietų Lietuvos ir pajūrio gyvenviečių yra sąlygoti ankstesnių skirtingų kultūrų (Narvos ir Nemuno) komponentų, nevienodos gamtinės aplinkos, ir geografinio atstumo tarp paminklų.Reikšminiai žodžiai: Virvelinė keramika; Pietų Lietuva; Corded ware culture; South Lithuania.

ENFragments of corded ware pottery were discovered in 23 settlements in South Lithuania. 15 fragments can be attributed to the Baltic seacoast culture. Other fragments of the corded ware pottery belong to the later period, or there are few fragments discovered, and it is difficult to establish the period they originate from. Vast traces of corded ware culture are found at the upper reaches of Katra and Ūla rivers, which are abundant with corded ware pottery. About 50% of the Southern Lithuanian corded ware pottery is made from clay mass containing minor organic additions or from lake clay. The use of firestone and sand in the corded ware pottery of Southern Lithuania makes the latter close to the pottery discovered in the settlements in Belarus, Northern Polesė, and the inter-stream area of the Dnieper River. Settlements of Dzūkija and Užnemunė stand out for the pottery decoration patterns and the used clay mass. Kubilėliai and Gedupis may belong to the post-corded ware pottery period, i.e. the Bronze Age. The seacoast corded ware pots are bigger and more massive. Sophisticated pottery decoration of the later seacoast settlements is not characteristic of Southern Lithuania. The size of the pots and unsophisticated ornaments of corded ware pottery of Sothern Lithuania resemble the pottery samples discovered in Žemaitija settlements. First Baltic corded ware pottery settlements emerged in 2500 B.C. They could have lived in Southern Lithuania from 2300 to 1900 (1800) B.C. and replaced by the post-corded ware culture. Differences between settlements of Southern Lithuania and the seacoast were determined by components of earlier cultures (Narva and Nemunas), different natural conditions and the geographical distance between the monuments.

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19921
Updated:
2018-12-17 10:44:38
Metrics:
Views: 165    Downloads: 22
Export: